ŽEMĖ 9 I  DALIS REKOMENDUOJAMAS TEMINIS PLANAS Rytas Šalna, Edvardas Baleišis, Ričardas Baubinas, Vidmantas Daugirdas, BRIEDIS, 2005
I skyrius: Lietuvos valstybė
Siūlomas pamokų skaičius: 4 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Lietuvos teritorija ir gyventojai praeityje	Indoeuropiečių gentys, indoeuropiečių kalbų šeima, asimiliacija, Kvedlinburgo metraščiai.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 1 p., 1 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  2 p., 2 užd..	Žino, kada rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas. Analizuoja 1613 m. LDK žemėlapį. Lygina senuosius ir dabartinius Lietuvos žemėlapius. Žino Lietuvos vardo kilmės teorijas.
2. Geografinė padėtis	Lietuvos geografinis vidurys, Europos geografinis centras, Vidurio Europos valstybė, Baltijos valstybė, ekslavas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  2 p., 3, 4, 7 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  3 p., 5, 6 užd.	Žino, kodėl Lietuva priskiriama prie Vidurio Europos ir Baltijos valstybių. Palygina Lietuvos geografinę padėtį su bet kurios kaimyninės valstybės geografine padėtimi. Įvertina Lietuvos geopolitinę padėtį.
3. Teritorija ir sienos	Valstybės teritorija, vidaus vandenys, teritoriniai vandenys, išskirtinė ekonominė zona, valstybės siena, anklavas, delimitacija, demarkacija, pasienio kontrolės punktai, muitinės postai, išorinė ES siena, ambasada, konsulatas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  4 p., 9 užd., 5 p. 10, 11 užd., 6 p. 12 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  7 p., 13, 14 užd.	Žino Lietuvos teritorijos dydį ir pasienio valstybes. Žino, kas yra teritoriniai vandenys ir išskirtinė ekonominė zona. Paaiškina, kuo skiriasi vidinė ir išorinė ES siena. Paaiškina, kokio-mis priemonėmis kontroliuojama valstybės siena.
4. Valstybės valdymas	Suverenitetas, parlamentinė respublika, administracinis suskirstymas, savivaldybė, apskritis, unitarinė valstybė.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  7 p., 15, 16 užd., 9 p. 17 (1–4), 18 užd., 10 p. 19 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 9 p., 17 (5) užd.	Žino Lietuvos valstybės simbo- lius. Apibūdina seimo, vyriausybės, prezidento ir teismų funkcijas. Išvardija Lietuvos apskritis.
II skyrius: Geologija ir paviršius
Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Geologinė praeitis	Kvarteras, atodangos, giluminiai gręžiniai, uolienų šerdis (kernas).	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  11 p., 1 (1–5)užd., 12 p. 2 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  11 p., 1 (6) užd..	Apibūdina Lietuvos teritorijos geologinę raidą paleozojaus, mezozojaus ir kainozojaus erose (pagal paleogeogr. lentelę). Supranta ir komentuoja Lietuvos teritorijos geologinį pjūvį. Žino, kur yra devono ir joros periodų atodangos.
2. Apledėjimai Lietuvoje	Ledynmečiai, tarpledynmečiai, apledėjimo centras, rieduliai, morena.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  12 p., 3 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  12 p., 4 užd. Vadovėlis ŽEMĖ, I d., 33 p., 4,5 užd..	Žino Europos apledėjimo priežastis ir padarinius. Žino garsiausius Lietuvos riedulius.
3. Ledynai – Lietuvos paviršiaus skulptoriai	Galinė morena, smėlingoji lyguma, moreninė aukštuma, molingoji lyguma, prieledyniniai ežerai.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  14 p., 6 užd., 15 p. 7 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  13 p., 5 užd.	Žino, kaip susidarė Baltijos aukštumos ir Pietryčių smėlingoji lyguma. Rodo žemėlapyje didžiausias Lietuvos aukštumas ir žemumas.
4. Dabarties geologiniai procesai	Vandens erozija, karstinis reiškinys, karstas, karstinė įgriuva, smegduobė, vėjo erozija išpustymas, kopos, parabolinės kopos, nuošliauža.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  16 p., 8 užd., 17 p. 11–13 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  16 p., 9, 10 užd.	Išvardija dabartinį Lietuvos paviršių keičiančius geologinius procesus. Paaiškina, kas yra karstiniai reiškiniai, išvardija ir įvertina jų sukeltus padarinius. Paaiškina, kaip vėjas keičia žemės paviršių. Žino, kokią įtaką žemės paviršiui daro žmonių veikla.
5. Žemės gelmių turtai	Eksploatavimas	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  18 p., 14 užd., 19 p. 15, 16 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  16 p., 8 užd., 19 p. 17 užd.	Žino, kur yra didžiausi naudingųjų iškasenų telkiniai, svarbiausius iš jų parodo žemėlapyje.
III skyrius: Orai ir klimatas
Siūlomas pamokų skaičius: 4 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Permainingų orų kraštas	Orai, meteorologija, orų prognozė, sinoptikai, hidrometeorologijos tarnyba, sinoptiniai žemėlapiai.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 20 p., 1, 2 užd., 21 p. 3 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 21 p., 4 užd..	Nurodo labiausiai nuo orų priklausančias ūkio šakas. Paaiškina meteorologinių stočių atliekamą darbą. „Skaito“ sinoptinį žemėlapį.
2. Kas lemia mūsų šalies klimatą?	Saulės spinduliuotė, vakarų oro masių pernaša.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 22 p., 6 užd., 23 p., 7, 8 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 23 p., 9 užd.	Žino mūsų krašto klimatą lemiančius veiksnius. Nurodo į Lietuvą atslenkančių oro masių poveikį klimatui.
3. Klimato skirtumai Lietuvos teritorijoje	Mikroklimatas	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 24 p., 10 (1–3) užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 24 p., 10 (4, 5) užd.	Palygina pajūrio ir Lietuvos rytinės dalies klimatą, nurodo skirtumus. Žino geografinės platumos, Atlanto vandenyno, reljefo, vyraujančių vėjų įtaką Lietuvos klimatui.
4. Ciklonai ir anticiklonai	Ciklonas, anticiklonas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 25 p., 11–13 užd., 26 p. 14 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 26 p., 15 užd.	Paaiškina, kaip susidaro ciklonas ir anticiklonas. Žino, kokius orus ciklonas formuoja žiemą ir kokius – vasarą. Žino, kokius orus anticiklonas formuoja žiemą ir kokius – vasarą. Paaiškina, kaip kinta orai slenkant ciklonui.
IV skyrius: Vandenys
Siūlomas pamokų skaičius: 9 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Baltijos jūros ypatumai	Vidinė jūra, izostazinis klimatas, indikatoriai.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 27 p., 1, 3 užd., 28 p. 4 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 27 p., 2 užd.	Žemėlapyje rodo Baltijos jūros įlankas, salas, su Šiaurės jūra jungiančius sąsiaurius. Žino didžiausią Baltijos jūros gylį ir vidutinį druskingumą. Paaiškina, kodėl kinta Baltijos gylis šiaurinėje ir pietinėje dalyje.
2. Baltijos jūros krantai	Abrazija, abrazinis krantas, klifas, priekrantės srovė, akumuliacija, akumuliacinis krantas, nerija, lagūna, paplūdimio kopagūbris, bunos.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 29 p., 1, 2 užd., 30 p., 8–10 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 29 p., 6 užd., 30 p. 7 užd.	Paaiškina, kaip bangų mūša veikia ir keičia Baltijos jūros krantus. Žino Lietuvos pajūrio paplūdimių siaurėjimo priežastis. Žino keletą būdų, kaip išsaugoti Lietuvos paplūdimius.
3. Gamtos ištekliai Baltijoje	Ekologinė katastrofa, paplūdiminis turizmas, verslinės žuvys, tralai, traleriai, žvejybos kvotos.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 32 p., 11, 12 užd., 33 p. 14 užd.	Vadovėlis ŽEMĖ, I d. 81 p., 6–9 užd.	Išvardija ir apibūdina svarbiausius Baltijos jūros gamtos išteklius. Nurodo priežastis, kodėl Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų pasaulio jūrų.
4. Didžiausia Baltijos jūros lagūna	Ragai, patvanka, praeivės žuvys, įplaukos kanalas, grimzlė, laivakelis (farvateris).	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 33 p., 13 užd., 34 p. 15, 16 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 35 p., 17 užd.	Žino, kaip susidarė Kuršių marios. Pasakoja apie žuvų išteklius ir žvejybos problemas Kuršių mariose. Pagal schemą (vad. 84 p.) paaiškina, kaip įrengtas Klaipėdos uostas.
5. Požeminis vanduo	Vandenspara, gruntinis vanduo, tarpsluoksninis vanduo, hidrostatinis slėgis, artezinis vanduo, terminis vanduo, mineralinis vanduo, geoterminė jėgainė.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 36 p., 18, 20 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 36 p., 19 užd.	Žino, kas yra požeminiai vandenys. Žino, kur Lietuvoje išgaunamas ir kaip panaudojamas mineralinis vanduo. Nurodo geoterminio vandens panaudojimo galimybes.
6. Upės – šalies mėlynosios arterijos	Salpa, poplūdis, nuotėkio režimas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 37 p., 21–23 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 38 p., 24 užd., 39 p. 26 užd.	Paaiškina upių gausą Lietuvoje. Suskirsto Lietuvos upes pagal nuotekio režimą. Lietuvos gamtiniame žemėlapyje rodo didžiausias upes bei tvenkinius. Nagrinėja Nemuno deltą. Nurodo potvynių priežastis ir vietinių gyventojų problemas.
7. Ežerų kraštas	Ežeringumas, ežerynas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 40 p., 27, 29–31 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 40 p., 28 užd.	Žino Lietuvos ežerų dubenų kilmę. Žino, kaip ežerai skirstomi pagal nuotakumą. Lietuvos gamtiniame žemėlapyje rodo didžiausius ežerus.
8. Pelkių įvairovė ir reikšmė	Žemapelkė, aukštapelkė, durpynas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 42 p., 32, 33 užd.	Vadovėlis ŽEMĖ, I d. 101 p., 6 užd.	Paaiškina pelkių susidarymą. Skiria žemapelkę nuo aukštapelkės. Lietuvos gamtiniame žemėlapyje rodo didžiausias pelkes ir durpynus. Nurodo ūkinę pelkių reikšmę.
9. Vandens naudojimas ir tarša	Vandenvietė, nuotekų valykla.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 42 p., 34 užd.	Vadovėlis ŽEMĖ, I d. 104 p., 5 užd.	Žino, kurios ūkio šakos ir kokiems tikslams naudoja daugiausia vandens. Komentuoja, kaip valomos nuotekos. Žino labiausiai užterštas Lietuvos upes, rodo jas Lietuvos gamtiniame žemėlapyje.
V skyrius: Dirvožemiai ir organinis pasaulis
Siūlomas pamokų skaičius: 7 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Dirvožemis ir jo savybės	Dirvodara ir dirvodarinės uolienos, humusas, grūdėtumas, derlingumas.	Užd. sąs. (I dalis) 43 p., 1, 2 užd.	Užd. sąs. (I dalis) 43 p., 3 užd.	Paaiškina dirvodaros procesą. Žino dirvožemio sudedamąsias dalis. Nurodo, kur Lietuvoje paplitę derlingiausi ir skurdžiausi dirvožemiai. Paaiškina šio dėsningumo priežastis.
2. Dirvožemio erozija ir gerinimas	Melioracija	Užd. sąs. (I dalis) 44 p., 4, 5 užd.	Užd. sąs. (I dalis) 44 p., 6 užd.	Paaiškina, kaip vyksta dirvožemio erozija. Žino, kodėl gerinami dirvožemiai, išvardija gerinimo būdus.
3. Lietuvos augalija anksčiau ir dabar	Reliktinės rūšys. Natūraliosios, užliejamosios ir kultūrinės pievos.	Užd. sąs. (I dalis) 45 p., 8 užd., 48 p. 13 užd.	Užd. sąs. (I dalis) 45 p., 7 užd.	Paaiškina, kaip, keičiantis Lietuvos klimatui, kito augalija. Išvardija mūsų krašto augalų bendrijas (vad. schema 115 p.). Paaiškina, kuo žemdirbiams svarbios pievos.
4. Miškai – žaliasis šalies rūbas	Medynas, trakas, pomiškis, sieliai.	Užd. sąs. (I dalis) 46 p., 9–11 užd.	Užd. sąs. (I dalis) 47 p., 12 užd.	Išvardija didžiausius Lietuvos miškų masyvus ir parodo juos žemėlapyje. Apibūdina medynus pagal rūšinę sudėtį. Paaiškina, kodėl miškų ūkis yra svarbus šalies gyventojams ir ekonomikai.
5. Lietuvos gyvūnija anksčiau ir dabar	Aklimatizacija, reaklimatizacija	Užd. sąs. (I dalis) 49 p., 14, 15 užd.	Užd. sąs. (I dalis) 49 p., 16 užd.	Apibūdina Lietuvos gyvūnijos įvairovę. Paaiškina, kokią įtaką Lietuvos gyvūnijai turėjo ankstesnė ir dabartinė žmonių ūkinė veikla. Nurodo, kuria Lietuvos dalimi eina pagrindiniai paukščių migracijos keliai.
6. Kraš-tovaizdžiai	Gamtiniai kraštovaizdžio komponentai, antropogeniniai kraštovaizdžio komponentai, gamtinis kraštovaizdis, kultūrinis, agrarinis, urbanistinis kraštovaizdis, kraštotvarka, žemėtvarka, miškotvarka, vandentvarka, urbanistika, rekultivavimas.	Užd. sąs. (I dalis) 50 p., 17, 18 (1,2) užd.	Užd. sąs. (I dalis) 51 p., 18 (3) užd.	Išvardija kraštovaizdžio komponentus. Žino kraštovaizdį formuojančius veiksnius. Paaiškina, kas yra kraštotvarka ir nurodo jos kryptis.
7. Saugo-mos teritorijos ir gamtos paminklai	Rezervatas, draustinis, nacionalinis parkas, regioninis parkas biosferos rezervatas, gamtos paminklas, konservacinės teritorijos, kompleksinės teritorijos, UNESCO pasaulio paveldas, Ramsaro Konvencija, NATURA 2000, Raudonoji knyga.	Užd. sąs. (I dalis) 52 p., 19, 20, 22 užd.	Užd. sąs. (I dalis) 53 p., 21 užd.	Žino svarbiausius saugomų teritorijų steigimo tikslus. Išvardija svarbiausias Lietuvos saugomas teritorijas. Supranta Raudonosios knygos svarbą.

ŽEMĖ 9 II  DALIS REKOMENDUOJAMAS TEMINIS PLANAS Rytas Šalna, Edvardas Baleišis, Ričardas Baubinas, Vidmantas Daugirdas, BRIEDIS, 2005
VI skyrius: POLITINĖ GEOGRAFIJA
Siūlomas pamokų skaičius: 4 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Pasaulio politinis žemėlapis	Nepriklausoma valstybė, priklausomos teritorijos, kolonijos, neapibrėžto statuso teritorija, integracija, metropolija, inkorporavimas, militarizmas, komunistinis režimas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 1 p., 2 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis),  1 p., 1 užd.	Supranta pasaulio politinio žemėlapio reikšmę. Žino pagrindinius pasaulio politinio žemėlapio raidos etapus. Paaiškina priklausomos ir nepriklausomos teritorijos skirtumus. Europos politiniame žemėlapyje rodo po 1990 m. atsiradusias valstybes.
2. Valstybės ir jų ypatumai	Unitarinė valstybė, federacinė valstybė, monarchija, respublika, absoliutinė monarchija, teokratinė monarchija, konstitucinė monarchija, vienatautė valstybė, dvitautė valstybė, daugiatautė valstybė.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 2 p., 3, 4 užd., 5 p. 8 užd..	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis),  3 p., 5 užd., 4 p. 7 užd.	Žino valstybių grupavimo kriterijus. Nurodo unitarinės ir federacinės valstybės skirtumus. Pasaulio politiniame žemėlapyje rodo įtakingiausias Europos monarchijas. Suvokia pagrindinius demokratijos principus.
3. Valstybių ekonominė galia	Ekonomiškai stiprios šalys, ekonomiškai silpnos šalys, bendrasis vidaus produktas (BVP), gyvenimo kokybės indeksas (GKI).	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 6 p., 9, 10 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis),  7 p., 11 užd.. Vad. ŽEMĖ (2 dalis) 158 p., 3, 4 užd..	Žino esminius ekonomiškai stiprių ir ekonomiškai silpnų valstybių ypatumus. Paaiškina BVP ir GKI sąvokas. Lyginas šiuos rodiklius ir nurodo jų pranašumus bei skirtumus.
4. Karų ir konfliktų geografija	Tarpvalstybiniai karai, pilietiniai karai, neutralios šalys, tarptautinis terorizmas, fundamentalistai, Jungtinės Tautos.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 8 p., 12 užd., 9 p 14 užd. (9, 10). Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 153 p., 4 užd..	Vad. ŽEMĖ, (2 dalis),  158 p., 5 užd..	Išvardija pagrindines karų ir konfliktų priežastis. Žino pasaulio regionus, kuriuose pastaruoju laikotarpiu vyko arba vyksta kariniai konfliktai. Suvokia tarptautinio terorizmo grėsmę.
VII skyrius: PASAULIO IR LIETUVOS GYVENTOJAI
Siūlomas pamokų skaičius: 9 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Kaip pasiskirstę pasaulio gyventojai	Gyventojų tankumas, visuomeniniai ir gamtiniai  veiksniai.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 10 p., 1, 2 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis),  11 p., 3 užd.	Nurodo netolygaus gyventojų pasiskirstymo pasaulyje veiksnius. Pasaulio gyventojų tankumo žemėlapyje rodo tankiausiai ir rečiausiai gyvenamus regionus. Moka apskaičiuoti pasirinktos šalies gyventojų tankumą.
2. Pasaulio gyventojų skaičiaus kaita	Demografinis sprogimas, natūralusis gyventojų prieaugis, gimstamumas, mirtingumas, promilės .	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 12 p., 4, 5 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis),  12 p., 6 užd.. Vad. ŽEMĖ (2 dalis) 188 p., 3 užd..	Paaiškina, kodėl itin didelis gyventojų skaičiaus didėjimas vadinamas globaline problema.
3. Lietuvos gyventojų kaita	Represijos, genocidas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 13 p., 7 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis),  13 p., 8 užd.	Aiškina mažo natūralaus gyventojų prieaugio Lietuvoje priežastis. Suvokia sovietmečio represijų ir genocido Lietuvoje padarinius.
4. Demografinė raida	Demografinės raidos modelis, depopuliacija.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 14 p., 9 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis),  14 p., 10 užd.	Nagrinėja ir lygina demografinės raidos pakopas. Paaiškina „depopuliacijos“ reiškinį.
5. Demografinė sudėtis	Demografinė sudėtis, gyventojų amžiaus ir lyčių piramidės.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 15 p., 11 užd.	Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 188 p., 5 užd.	Nagrinėja, lygina pagrindines gyventojų amžiaus piramidžių formas. Nagrinėja Lietuvos gyventojų amžiaus piramidę, aiškina gyventojų senėjimo procesą.
6. Gyventojų skaičiaus kaita ateityje	Demografinė politika, ateities scenarijai	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 16 p., 13 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis),  16 p., 14 užd.	Suvokia, kokias socialines problemas kelia sparčiai didėjantis gyventojų skaičius. Nagrinėja gyventojų mažėjimo pasekmes ekonomiškai stipriose šalyse.
7. Gyventojų migracija	Migracija, vidinė migracija, tarpvalstybinė migracija, emigracija, imigracija, savanoriška, priverstinė migracija, migracijos politika, imigracijos kvotos, „protų nutekėjimas“.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 17 p., 15, 16 užd.	Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 179 p., 1–3, 5 užd.	Suvokia migracijos esmę. Išvardija ir apibūdina migracijos rūšis. Lygina savanoriškos ir priverstinės migracijos priežastis. Vertina „protų nutekėjimo“ reiškinį.
8. Lietuvos gyventojų migracija	Tautinė priespauda, Repatriacija, deportacija, Pasaulio lietuvių bendruomenė.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 18 p., 18 užd., 19 p., 19 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis),  18 p., 17 užd.	Nurodo lietuvių emigracijos priežastis praeityje ir dabartiniu laikotarpiu. Vardija šalis, kuriose daug lietuvių emigrantų. Žino pagrindines lietuvių tremties sovietmečiu vietas. Vertina dabartinę lietuvių migracijos bangą, nurodo jos priežastis.
9. Pabėgėliai – pasaulio problema	Pabėgėliai, ekologiniai pabėgėliai, nelegalūs imigrantai, ieškantys prieglobsčio, atskirtieji vaikai.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 21 p., 21, 22 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis),  20 p., 20 užd.	Nagrinėja pabėgėlių atsiradimo priežastis. Vardija šalis, iš kurių žmonės bėga ir šalis, kurios priima pabėgėlius.
VIII skyrius: GYVENVIETĖS
Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Gyvenviečių kilmė ir įvairovė		Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 23 p., 1, 2 užd.	Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 191 p., 4, 5 užd.	Žino, kas yra gyvenvietė. Nurodo gyvenviečių kūrimosi vietą lemiančius veiksnius.
2. Gyvenviečių tipai	Kaimas, vienkiemis, miestas, miestelis, hierarchinė sistema, aglomeracija, monofunkcinė gyvenvietė, polifunkcinė gyvenvietė.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 24 p., 4, 5 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ (2 dalis), 24 p., 3 užd.	Žino pagrindinius gyvenviečių tipus. Nurodo svarbiausius miesto ir kaimo skirtumus. Suvokia gyvenviečių hierarchinę sistemą, pateikia pavyzdžių jos lygiams. Išvardija galimas miesto funkcijas, supranta, kaip jos kinta bėgant laikui.
3. Kaimo gyvenvietės	Tvarkingos struktūros kaimas, branduolinis kaimas, linijinis kaimas, žiedinis kaimas, planingas, padrikos struktūros kaimas, vienkiemis, kupetinis kaimas, kaimo turizmas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 25 p., 6, 7 užd.	Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 197 p., 6–8 užd.	Žino kaimo gyvenviečių tipus. Paaiškina spartų kaimo gyvenviečių nykimą Lietuvoje. Įvertina ir prognozuoja kaimo turizmo sodybų Lietuvoje ateitį.
4. Urbanizacijos samprata	Stumiantieji veiksniai, traukiantieji veiksniai.	Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 198 p., 1–3 schemų analizė, 214 p., 3 užd.	Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 203 p., „Žvilgsnis iš arčiau“.	Paaiškina urbanizacijos sąvoką. Palygina stumiančiuosius ir traukiančiuosius veiksnius. Išvardija pagrindines urbanizacijos keliamas problemas.
5. Urbanizacija pasaulyje	Milijoniniai miestai, megapolis, megalopolis, suburbanizacija.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 26 p., 8 užd. Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 214 p., 5 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ (2 dalis), 26 p., 9 užd. Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 214 p., 5 užd.	Lygina urbanizacijos tempus ekonomiškai stipriose ir ekonomiškai silpnose pasaulio šalyse. Politiniame pasaulio žemėlapyje rodo labiausiai urbanizuotas pasaulio valstybes. Žino dešimt pasaulio milijoninių miestų ir juos parodo politiniame žemėlapyje.
6. Urbanizacija Lietuvoje	Miesto statusas, miegamieji rajonai, urbanistinis kraštovaizdis, prekybos centrai.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 27 p., 10 užd., 28 p., 12 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ (2 dalis), 27 p., 11 užd.. Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 214 p., 4 užd.	Įvertina Lietuvos urbanizacijos lygį. Lietuvos administraciniame žemėlapyje nagrinėja miestų pasiskirstymo ypatumus. Paaiškina urbanistinio kraštovaizdžio sąvoką.
7. Miesto funkcinės zonos	Miesto struktūra,centrinis versllo rajonas (CVR), priemiestis, pramonės zona.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 29 p., 13 užd.	Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 206 p., 1, 2, 4 užd.	Supranta miesto funkcinių zonų įvairovę ir paskirtį. Žino miesto funkcijų zonų susidarymo veiksnius.
8. Pasaulio miestų įvairovė	Pėsčiųjų zona, lūšnynai, getas	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 30 p., 14 užd.	Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 209 p., 5 užd.	Išvardija Europos miestams būdingiausius bruožus. Palygina Europos ir Šiaurės Amerikos miestą. Nurodo jų panašumus ir skirtumus.
IX skyrius: KULTŪRŲ IR RELIGIJŲ GEOGRAFIJA
Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Religijų geografija	Pasaulinės religijos, monoteizmas, etninės religijos, krikščionybė, katalikybė, popiežius, protestantizmas, stačiatikybė, islamas, sunizmas, šiizmas, koranas, mečetė, arkanai, chadža, čadra, budizmas, stūpa, vatu, pagoda.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 32 p., 1 užd., 33 p., 3, 5 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ (2 dalis), 32 p., 2 užd., 33 p., 4 užd.	Išvardija pagrindines pasaulio religijas, nusako esminius jų bruožus. Nagrinėja religijų paplitimo pasaulyje žemėlapyje. Žino, kad katalikų bažnyčiai vadovauja popiežius, jo būstinė yra Vatikane.
2. Kalbų geografija	Kalbų šeima, valstybinė kalba, esperanto kalba.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 34 p., 6, 7 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 34 p., 8 užd.	Nagrinėja indoeuropiečių kalbų šeimos medį. Žino plačiausiai vartojamas indoeuropiečių šeimos kalbas pasaulyje. Apibūdina baltų šeimos kalbas.
3. Kultūrų geografija	Kultūra, kultūros sritis, dekolonizacija, kultūrų globalizacija, popkultūra.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 35 p., 1 užd.	Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 233 p., 4 užd.	Išvardija pasaulio kultūros sritis, rodo jas žemėlapyje, bendrais bruožais apibūdina kiekvieną kultūros sritį. Vertina Europos kultūros poveikį kitiems pasaulio regionams. Suvokia kultūrų globalizacijos reiškinį.
4. Gyvensenos skirtumai pasaulyje		Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 226, 227 p. 1–5 iliustracijų analizė.	Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 228 p., 4, 5 užd.	Nagrinėja, lygina įvairių kultūrų žmonių gyvensenos ypatumus. Išvardija gyvensenos pokyčius Lietuvoje.
5. Tautybių ir religijų įvairovė Lietuvoje	Tautinės mažumos, sentikiai.	Užd. sąs. ŽEMĖ, (2 dalis), 36 p., 10, 11 užd.	Vad. ŽEMĖ (2 dalis), 230 p., 2–5 užd.	Žino Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas. Lygina didžiųjų Lietuvos miestų tautinę sudėtį.