ŽEMĖ 8 I  DALIS REKOMENDUOJAMAS TEMINIS PLANAS Rytas Šalna, Georgijus Sapožnikovas, BRIEDIS, 2006
I skyrius: EUROPA – MŪSŲ ŽEMYNAS
Siūlomas pamokų skaičius: 6pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Europos geografinė padėtis	Vidinės valstybės	ŽEMĖ, 1 d. 9 p., 1–6 užd. Užd. sąs. (I dalis),	ŽEMĖ, 1 d. 21 p., 2 užd. (1, 2, 5). Užd. sąs. (I dalis),	Paaiškina žodžio „Europa“ kilmę. Apibūdina Europos geografinę padėtį. Gamtiniame žemėlapyje rodo santykinę Europos ribą pietuose ir rytuose (su Azija). Žemėlapyje rodo Lietuvoje esantį Europos geografinį centrą. Apibūdina ir gamtiniame žemėlapyje rodo Europos krantų liniją. Įvardija didžiausias salas, pusiasalius, jūrų kanalus.
2. Europos kultūra	Europinė kultūra, renesansas, pramonės perversmas, paslaugų visuomenė	ŽEMĖ, 1 d. 11 p., 1–4 užd. Užd. sąs. (I dalis),	ŽEMĖ, 1 d. 21 p., 2 užd. (3, 4).	Suvokia europinės kultūros esmę, išvardija svarbiausius jos bruožus.
3. Europos politinis žemėlapis	Rinkos ekonomika, planinė ekonomika, „geležinė uždanga“	ŽEMĖ, 1 d. 21 p., 3 ir 6 užd.	ŽEMĖ, 1 d. 12 p., 3 užd., 21 p., 2 užd. (6), 4 užd.	Europos politiniame žemėlapyje rodo Europos valstybes ir jų sostines. Žino, kurios šalys atsirado Europos politiniame žemėlapyje po 1990 m. Skiria šalis tam tikriems regionams. Gali nustatyti plotu ir gyventojų skaičiumi didžiausias šalis.
4. Europos Sąjunga	Europos Sąjunga, Europos parlamentas, euras, finansinė parama, struktūriniai fondai	ŽEMĖ, 1 d. 15 p., 1, 3 užd., 21 p., 2 užd. (8) ir 5 užd. Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs. (I dalis),	Žino ir Europos politiniame žemėlapyje rodo Europos Sąjungos šalis (25). Žino ES simbolius, valdymo institucijas, būstinę. Supranta ir paaiškina ES privalumus ir problemas. Išsako savo nuomonę dėl ES plėtros, vertina Lietuvos narystės šioje organizacijoje pranašumus ir trūkumus.
5. Stipri ekonomika – Europos ypatumas		ŽEMĖ, 1 d. 21 p., 2 užd. (9, 10).	Užd. sąs. (I dalis),	Įvertina apsirūpinimo žaliavomis problemas Europoje. Naudojasi žemėlapiu ir įvardija šalis, kurios turi daugiau naudingųjų iškasenų. Argumentuoja Vakarų ir Šiaurės Europos šalių aukštą ekonomikos išsivystymo lygį. Nurodo vidutinio ekonomikos lygio Europos valstybes. Žino ekonomiškai silpnas Europos valstybes, įvardija to priežastis. Suvokia, kad Europos šalys gamina daug ir įvairios kokybiškos pramonės produkcijos.
6. Europiečių kalbos ir religijos	Indoeuropiečių kalbų šeima, katalikybė, protestantizmas, stačiatikybė		ŽEMĖ, 1 d. 21 p., 2 užd. (11–13). Užd. sąs. (I dalis),	Išvardija didžiausias Europos tautas, kalbančias romanų, germanų, slavų ir baltų kalbomis. Žino Europoje paplitusias krikščionybės kryptis.
II skyrius: EUROPOS GAMTA
Siūlomas pamokų skaičius: 4 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Europos paviršius ir gelmės	Platforma, skydas, raukšlinės sritys, kalnodaros, kvarteras	ŽEMĖ, 1 d. 26 p., 1–5 užd., 28 p., 6–8 užd., 39 p., 2 užd. (1–3). Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs. (I dalis),	Europos gamtiniame žemėlapyje rodo Europos kalnus, lygumas ir žemumas. Nurodo jų aukštį. Paaiškina, kokią įtaką Europos reljefo formavimuisi turėjo kvartero laikotarpio apledėjimai. Rodo žemėlapyje seismines Europos sritis bei garsiausius ugnikalnius. Suvokia, kuo skiriasi raukšlinė sritis ir platforma.
2. Europos klimatas	Saulės spinduliuotė, subarktinis klimatas, vidutinių platumų klimatas, jūrinis klimatas, pereinamojo klimato tipas, žemyninis klimatas, subtropinis klimatas	ŽEMĖ, 1 d. 31 p., 1–7 užd., 39 p., 2 užd. (4–6). Užd. sąs. (I dalis),	ŽEMĖ, 1 d. 39 p., 4 užd. Užd. sąs. (I dalis),	Žino pagrindinius Europos klimatą lemiančius veiksnius. Žino svarbiausius klimato rodiklius. Apibūdina Europai būdingus klimato tipus. Aiškina Europos klimato kitimą iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus.
3. Europos augalija	Smulkialapis miškas, plačialapis miškas	ŽEMĖ, 1 d. 39 p., 2 užd. (7–9). Užd. sąs. (I dalis),	ŽEMĖ, 1 d. 39 p., 5 užd. Užd. sąs. (I dalis),	Žino Europos geografines zonas, apibūdina natūralią jų augaliją. Žino, kuriose Europos valstybėse yra didžiausi miškų plotai. Aiškina, kodėl Europoj tiek daug miškų buvo iškirsta, kas yra dabar buvusių miškų vietoje.
4. Europos vidaus vandenys	Sausumos vandenys, vidaus vandenys, vandens ištekliai, delta, estuarija, metinis nuotėkis, mityba, kanalai, hidrografinis tinklas, tektoninė įduba, tektoninė kilmė, tvenkiniai, užtvanka	ŽEMĖ, 1 d. 39 p., 2 užd. (10–13). Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs. (I dalis),	Išvardija sausumos vandenų rūšis. Apibūdina Europos upių tinklą. Žemėlapyje rodo didžiausias Europos upes. Suvokia upių režimą ir mitybą. Žino ir žemėlapyje rodo svarbiausius Europos kanalus. Žemėlapyje rodo ir apibūdina didžiausius Europos ežerus.
III skyrius: BALTIJOS ŠALYS
Siūlomas pamokų skaičius: 3 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Baltijos šalių gyventojai	Baltų gentys, rusifikacija	ŽEMĖ, 1 d. 51 p., 2 užd. (1–5), 3, 4 užd. Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs. (I dalis),	Komentuoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos panašią istorinę praeitį. Lygina Baltijos šalių gyventojų tautinę sudėtį. Įvertina dabartinę Baltijos šalių demografinę situaciją. Žemėlapyje rodo didžiausius Baltijos šalių miestus.
2. Baltijos šalių gamta	Jūrinė valstybė, glintas, ežeringumas	ŽEMĖ, 1 d. 51 p., 2 užd. (6–9). Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs. (I dalis),	Apibūdina Baltijos šalių reljefą. Gamtiniame žemėlapyje rodo Baltijos šalių aukštumas ir žemumas. Gamtiniame žemėlapyje rodo didžiausias Baltijos šalių upes ir ežerus. Aiškina visų trijų valstybių gamtos panašumo priežastis. Akcentuoja ledyno veiklos rezultatą. Žino pagrindinius nacionalinius parkus.
3. Baltijos šalių ūkis	Degieji skalūnai, ekonominė krizė, užsienio investicijos, informacinės technologijos, gyvenimo kokybės indeksas (GKI), paklausa, bendros įmonės, aukštosios technologijos	ŽEMĖ, 1 d. 51 p., 2 užd. (10–12). Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs. (I dalis),	Suvokia planinės ekonomikos padarinius šalių ekonomikai. Vertina dabartinę Baltijos šalių ekonominę padėtį. Nurodo energetikos reikšmę Baltijos šalių ūkiui. Prognozuoja energetikos ateitį.
IV skyrius: ŠIAURĖS EUROPA
Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos ir asmenybės	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Šiaurės šalių gyventojai	Skandinavija, vikingai, altingas, R. Amundsenas, F. Nansenas, T. Hejerdalas, korumpuotos institucijos, samiai.	ŽEMĖ, 1 d. 71 p., 2 užd. (1, 2). Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs. (I dalis),	Europos politiniame žemėlapyje rodo Šiaurės Europos šalis ir jų sostines, kitus didžiuosius arba išskirtinę reikšmę turinčius miestus. Žino garsiausius norvegų keliautojus ir jų ekspedicijų svarbą. Vertina Šiaurės Europos šalių ekonominius ir socialinius rodiklius.
2. Šiaurės Europa – ledyno kūrinys	Apledėjimas, fjeldai, riedulynai, fjordas, šcherai, poliarinė diena, poliarinė naktis, vegetacijos laikotarpis, šalčio riba	ŽEMĖ, 1 d. 71 p., 2 užd. (3, 4). Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs. (I dalis),	Paaiškina, kuo skiriasi fjordų, fjeldų ir šcherų kraštovaizdžiai. Paaiškina, kodėl Šiaurės Europoje už poliarinio rato būna poliarinė diena ir poliarinė naktis. Nurodo, kokią įtaką Šiaurės Europos šalių klimatui daro šiltoji Šiaurės Atlanto srovė. Aiškina Šiaurės Europos šalių žemės ūkio vystymo galimybes.
3. Ledo ir ugnies sala	Karštoji versmė, geizeris, geoterminė jėgainė	ŽEMĖ, 1 d. 71 p., 2 užd. (5–7). Užd. sąs (I dalis),	Užd. sąs (I dalis),	Įvertina Islandijos geografinę padėtį ir apibūdina jos gamtą. Suvokia geoterminės energijos svarbą Islandijos ūkiui.
4. Šiaurės šalių gamtos turtai	Miškininkystė, sieliai, celiuliozė, darnioji plėtra, vandens jėgainė, vėjo jėgainė, vėjo parkas	ŽEMĖ, 1 d. 71 p., 2 užd. (8–10).  Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs. (I dalis),	Žino Suomijos miškų ūkio reikšmę, gaminamą produkciją ir jos eksportą. Paaiškina, kuo ypatinga geležies rūdos gavyba Kirunoje. Paaiškina, kaip norvegai panaudoja kalnų upių energiją. Lygina sausumoje ir atviroje jūroje veikiančių vėjo jėgainių pranašumus ir trūkumus. Žino, kokios problemos iškyla dėl besaikės žvejybos.
5. Šiaurės šalių gamtos turtai
6. Naftos gavyba Šiaurės jūroje	Naftos platforma, planktonas, žvejybos kvota, akvakultūra	ŽEMĖ, 1 d. 71 p., 2 užd. (11–14). Užd. sąs. (I dalis), Galima diskusija apie tai, kas geriau: importuoti Lietuvai naftą iš Šiaurės jūros ar Rusijos?	Užd. sąs. (I dalis),	Aiškina, kuo ypatinga naftos gavyba Šiaurės jūroje, kaip transportuojama nafta. Suvokia, kad Lietuva gali pirkti naftą iš Šiaurės jūros ir gabenti ją tanklaiviais į Būtingės terminalą. Aiškina, kokių problemų aplinkai kelia naftos gavyba ir transportavimas.
V skyrius: Vakarų Europa
Siūlomas pamokų skaičius: 7 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Britų salų gamta	Highlands, Lowlands, jūrinis klimatas	ŽEMĖ, 1 d. 74 p., 2, 4 užd. Užd. sąs. (I dalis),	ŽEMĖ, 1 d. 93 p., 2 užd. (1, 2). Užd. sąs. (I dalis),	Aiškina, kaip susidarė Britų salos, kaip jų paviršių paveikė apldėjimai. Analizuoja Britų salų reljefą, nurodo kalnų ir lygumų geografinę padėtį, ūkinio panaudojimo galimybes. Nurodo klimato skirtumų Britų salose priežastis. Žino Britų salų ežerų kilmę.
2. Britų salų gyventojai ir ūkis	Pramonės perversmas, paklausa, tekstilės pramonė, mašinų pramonė, aukštųjų technologijų pramonė	Užd. sąs. (I dalis),	ŽEMĖ, 1 d. 93 p., 2 užd. (3–6). Užd. sąs. (I dalis),	Žino Jungtinės Karalystės dalis. Paaiškina, kodėl Jungtinėje Karalystėje gyvena tiek daug kitataučių. Komentuoja Didžiosios Britanijos pramonės raidą. Apibūdina dabartinę Jungtinės karalystės pramonės padėtį.
3. Londonas	Aglomeracija	ŽEMĖ, 1 d. 81 p., 1, 2 užd. Užd. sąs. (I dalis), Galima diskusija apie lietuvius, gyvenančius Londone.	ŽEMĖ, 1 d. 81 p., 3 užd. Užd. sąs. (I dalis),	Įvertina Londono geografinę padėtį. Žino, kuo įdomus Londonas. Komentuoja tarptautinę Londono reikšmę.
4. Prancūzijos gamta		ŽEMĖ, 1 d. 83 p., 1–5 užd. Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs (I dalis),	Įvertina Prancūzijos geografinę padėtį. Žino, su kuriomis valstybėmis ribojasi Prancūzija. Komentuoja Prancūzijos paviršiaus kontrastus. Rodo žemėlapyje didžiausius Prancūzijos uostus.
5. Prancūzijos gyventojai ir ūkis	Pramonės išdėstymo veiksniai, specializacija, sidras, šampanas, konjakas	ŽEMĖ, 1 d. 85 p., 2–4 užd. Užd. sąs. (I dalis) Galima diskusija apie imigrantus iš kitų šalių	ŽEMĖ, 1 d. 93 p., 2 užd. (9, 10). Užd. sąs. (I dalis),	Apibūdina Prancūzijos gyventojų sudėtį. Apibūdina didžiausią Prancūzijos pramonės regioną (Il de Frans). Žino, kokios žemės ūkio kultūros auginamos Prancūzijoje, įvertina jų reikšmę šalies ekonomikai. Žino pagrindinius gyvulininkystės rajonus Prancūzijoje.
6. Paryžius – Prancūzijos širdis	Metropolija, Vidinis Paryžius, Didysis Paryžius	ŽEMĖ, 1 d. 87 p., 2 užd. Užd. sąs. (I dalis),	ŽEMĖ, 1 d. 87 p., 3 užd.; 93 p. 2 užd. (7, 8). Užd. sąs. (I dalis),	Apibūdina Paryžiaus politinę, ekonominę ir kultūrinę reikšmę Prancūzijai bei pasauliui.
7. Olandija – kanalų ir šiltnamių šalis	Pylimai, polderiai, Randstadas, intensyvus šiltnamių ūkis, konteineriai	ŽEMĖ, 1 d. 89 p., 1, 2 užd. Užd. sąs. (I dalis),	ŽEMĖ, 1 d. 93 p., 2 užd. (11–13). Užd. sąs. (I dalis),	Apibūdina Olandijos geografinę padėtį. Paaiškina, kas yra polderiai ir kokia jų reikšmė šalies ūkiui. Komentuoja Olandijos šiltnamių ūkį. Įvertina Roterdamo uosto geografinę padėtį ir uosto reikšmę Olandijai ir Europai.
VI skyrius: Vidurio Europa
Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Vokietijos gamta	Vatų krantas, potvyniai, atoslūgiai	ŽEMĖ, 1 d. 96 p., 3, 4 užd. Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs. (I dalis),	Įvertina Vokietijos geografinę padėtį. Žino kaimynines šalis. Apibūdina, kaip kinta iš šiaurės į pietus Vokietijos gamtinės sritys.
2. Vokietijos gyventojai ir ūkis	Aglomeracija, rekultivavimas, automobilių parkas, tranzito šalis	ŽEMĖ, 1 d. 99 p., 2 užd. Užd. sąs. (I dalis)	ŽEMĖ, 1 d. 100 p., 7 užd. Užd. sąs. (I dalis),	Komentuoja Vokietijos imigrantų sudėtį. Paaiškina Vokietijos ūkio raidą. Žino svarbiausias Vokietijos pramonės sritis ir jose plėtojamas pramonės šakas. Nurodo permainų Rūro srityje priežastis. Žino Vokietijos automobilių gamybos ir transporto ypatumus.
3. Alpės Alpės: automobiliai, keliai, tuneliai	Išorinės jėgos, alpinė kalnodara, raukšliniai kalnai, vertikalusis poniškumas, alpinės pievos, sniego riba, ledyno mitybos sritis, ledokritis, ledyno liežuvis, morena Perėja, tunelis, tranzitas, serpentinas	ŽEMĖ, 1 d. 103 p., 2, 6, 7 užd. Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs. (I dalis),	Aiškina, kaip susiformavo Alpių kalnai. Žemėlapyje rodo šalis, kurių teritorijoje yra Alpių kalnai. Nurodo, kaip keičiasi vertikaliosios zonos Alpėse. Suvokia, kodėl zonų ribos Šiaurės ir Pietų Alpėse yra nevienodame aukštyje. Paaiškina, kaip susidaro kalnų ledynas ir kokį darbą jis atlieka slinkdamas. Mėgina gretinti žemyninio ir kalnų ledyno pakraštyje vykstančių procesų panašumą. Suvokia Alpių, kaip gamtos objekto, kliūtį susisiekimui. Nurodo būdus, kurie padeda transportui įveikti šiuos kalnus. Diskutuoja apie gyvenimo Alpėse pranašumus ir trūkumus.
4. Šveicarija – Alpių širdis	Kantonas, konfederacija, neutralitetas, masinis turizmas, Alpių apsaugos konvencija	ŽEMĖ, 1 d. Užd. sąs. (I dalis), Galima diskusija apie masinio turizmo poveikį kalnams	ŽEMĖ, 1 d. Užd. sąs. (I dalis),	Apibūdina Šveicarijos geografinę padėtį. Žemėlapyje rodo kaimynines šalis. Paaiškina, kuo unikali Šveicarija. Nurodo aktyvaus poilsio kalnuose vasarą ir žiemą būdus.
5. Lenkijos gamtinės sritys	.	ŽEMĖ, 1 d. 111 p., 1, 5, 6 užd. Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs. (I dalis),	Įvertina Lenkijos geografinę padėtį. Nurodo kaimynines šalis. Žino pagrindines Lenkijos gamtines sritis. Žino turistų gausiai lankomas Lenkijos vietas. Palygina Lietuvos ir Lenkijos paviršių, nurodo panašumus ir skirtumus.
6. Lenkijos gyventojai ir ūkis	.	ŽEMĖ, 1 d. 113 p., 2 užd. Užd. sąs. (I dalis)	Užd. sąs. (I dalis)	Apibūdina Lenkijos gyventojų tautinę sudėtį. Paaiškina Lenkijos ūkio ypatumus. Žemėlapyje rodo didžiausius Lenkijos miestus. Žino, kuo svarbi Lenkijai Aukštutinės Silezijos pramonės sritis ir kokių problemų ji kelia.
VII skyrius: Pietų ir pietryčių Europa
Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Viduržemio gamta	Vidinė jūra, subtropikų klimato juosta, Viduržemio klimatas, kietalapė augalija, makija, gariga	ŽEMĖ, 1 d. Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs. (I dalis),	Žino Viduržemio valstybes, nurodo, kuriems žemynams jos priklauso. Apibūdina Viduržemio klimatą, jo ypatumus vasarą ir žiemą. Apibūdina Viduržemio augaliją, aiškina, kaip augalai prisitaiko prie tokių gamtos sąlygų.
2. Dalmatijos pakrantė	Dalmatija, dalmatiškasis krantas, karės, smegduobė, poljė, ponoras, karstinis reljefas, klintis, požeminis urvas, stalaktitai, stalagmitai	ŽEMĖ, 1 d. Užd. sąs. (I dalis)	ŽEMĖ, 1 d. Užd. sąs. (I dalis),	Apibūdina Dalmatijos geografinę padėtį. Suvokia karstinių reiškinių procesą. Paaiškina, kaip susidaro stalaktitai ir stalagmitai.
3. Žemės ūkis po Pietų saule	Dirbtinis drėkinimas, drėkinamoji žemdirbystė, uerta, purškiamasis drėkinimas, lašinamasis drėkinimas, sezoninis darbas	ŽEMĖ, 1 d. 124 p., 1–3 iliustracijų analizė; 125 p. 8 iliustracijos analizė. Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs. (I dalis),	Vardija Viduržemio valstybėse auginamus kultūrinius augalus. Žino, kas yra dirbtinis drėkinimas, supranta jo būtinybę. Komentuoja Ispanijos šiltnamių ūkį.
4. Turizmas Viduržemyje	Masinis turizmas	ŽEMĖ, 1 d. 126 p., 2 ir 3 iliustracijų analizė; 127 p. 4 iliustracijos analizė. Užd. sąs. (I dalis),	Užd. sąs. (I dalis),	Supranta masinio turizmo Viduržemio šalyse esmę. Vardija masinio turizmo problemas. Komentuoja kitas Viduržemio jūros užterštumo priežastis.
5. Balkanai – kultūrų konfliktas	Kirilica, tautinės mažumos, kariniai konfliktai, pabėgėliai	ŽEMĖ, 1 d. 130 p., 1 ir 2 iliustracijų analizė. Užd. sąs. (I dalis), Galima diskusija–aptarimas. Kodėl didžiosios šalys jėga mėgina sustabdyti tautų laisvės troškimą. Galima pasitelkti Lietuvos pavyzdį.	Užd. sąs. (I dalis),	Nurodo pagrindines Jugoslavijos subyrėjimo priežastis. Žino po 1990 m. Jugoslavijos teritorijoje atsiradusias valstybes bei tas Serbijos dalis, kurios potencialiai dar gali tapti nepriklausomomis valstybėmis. Paaiškina, kodėl po 1990 m. Balkanų šalyse kilo kariniai konfliktai.

ŽEMĖ 8 II  DALIS REKOMENDUOJAMAS TEMINIS PLANAS Rytas Šalna, Georgijus Sapožnikovas, BRIEDIS, 2006
VIII skyrius: Rytų Europa ir Rusija
Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Gudija – Lietuvos kaimynė	Krovinių tranzitas, lietuviškos salos.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 1 p., 1užd. (1–6).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 1 p., 2 užd. (1–10).	Paaiškina Gudijos geografinės padėties pranašumus ir trūkumus. Apibūdina Belovežo girios unikalumą. Komentuoja Gudijos ekonominius ryšius su kitomis valstybėmis. Žino, kurie paminklai Gudijoje laikomi LDK kultūros paveldo dalimi.
2. Ukraina – bundantis Europos milžinas	Unitai, derlingumas, žemdirbystės sistema, erozija, koksas juodosios metalurgijos pramonė.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 2 p., 3 užd. (1–4); 4 užd.. Vad. ŽEMĖ, II d. 147 p., 10 iliustracijos analizė, 1–3, 6 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 2 p., 5 užd.	Apibūdina Ukrainos geografinę padėtį, įvardija pagrindinius pranašumus. Žino, kurių naudingųjų iškasenų yra Ukrainoje. Apibūdina Doneco–Dniepro pramonės sritį. Žino Ukrainos žemės ūkio problemas.
3. Rusija – didžiausia pasaulio valstybė	Sibiras, lageriai, tremtiniai, Transibas, Rusijos federacija.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 3 p., 1– 3 užd.	Vad. ŽEMĖ, II d. 151 p., 3 iliustracijos analizė.	Apibūdina ir įvertina Rusijos geografinę padėtį. Komentuoja, kaip Sibiras tapo Rusijos dalimi. Žemėlapyje rodo Sovietų Sąjungai priklausiusias šalis.
4. Rusijos kraštovaiz-džiai	Rytų Europos lyguma, Uralas, Vakarų Sibiro žemuma, Vidurio Sibiro plokščiakalnis, Tolimieji Rytai, Kolos pusiasalis, Karelija, Vidurio Rusija, Rusijos pietūs.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 4 p., 7 užd. (1– 3), 8 užd. (1, 2), 9 užd. (1–4).	Vad. ŽEMĖ, II d. 152 p., 1 iliustracijos analizė, 169 p. 3 užd.	Žemėlapyje rodo Rusijos gamtines sritis ir apibūdina jas. Žemėlapyje rodo Rusijoje esančias geografines zonas ir apibūdina jas. Žino, kas yra amžinasis įšalas ir kaip jis veikia žmonių gyvenimą.
5. Volga – ilgiausia Europos upė	Delta, tvenkiniai, šliuzai.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 5 p., 10 užd. (1–5).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 5 p., 11 užd..	Žemėlapyje rodo Volgą, jos kairiuosius ir dešiniuosius intakus. Komentuoja tėkmės kryptį. Žemėlapyje rodo prie Volgos esančius miestus ir didžiausias užtvankas.
6. Rusijos gyventojai	Demografinė katastrofa, kolūkiai, daugiatautė valstybė, rusifikacija, respublika, sritis.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 6 p., 13 užd. (1–4). Vad. ŽEMĖ, II d. 158 p., 1 iliustracijos analizė, 160 p. 7 iliustracijos analizė.	Vad. ŽEMĖ, II d. 159 p., 4, 6 užd., 169 p. 2 užd. (10, 11).	Žino Rusijos gyventojų skaičių, jų pasiskirstymą teritorijoje. Žino ir paaiškina, kodėl Rusijoje gyvena tiek daug tautų. Žino Rusijos federacijos administracinius vienetus. Komentuoja Šiaurės Kaukazo regione gyvenančių tautų įvairovę ir problemas.
7. Maskva – Rusijos sostinė	Aplinkkelis, aglomeracija, metro.	Vad. ŽEMĖ, II d. 162 p., 2 užd., 163 p. (2–4). iliustracijos analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 7 p., 14 užd. (1, 2).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 7 p., 15 užd.	Žino Maskvoje gyvenančių žmonių skaičių, komentuoja jų problemas. Nurodo, kurie istoriniai architektūriniai paminklai traukia turistus į Maskvą.
8. Gamtos turtai ir šlubuojanti ekonomika	Naftotiekiai, dujotiekiai, branduolinė energetika, kolūkinė sistema, produktyvumas, aplinkosauga, planinė ekonomika, deficitas, rinkos ekonomika, oligarchai, reketas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 8 p., 16 užd. (1–4), 9 p. 17 užd. (1, 2).	Vad. ŽEMĖ, II d. 165 p., 1–4 užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 9 p., 18 užd. (1–3), 19 užd.(1,2).	Žemėlapyje rodo svarbiausius Rusijos naudingųjų iškasenų telkinius. Pagrindžia teiginį, jog Rusija yra didžiausia pasaulyje žaliavų eksportuotoja. Paaiškina, kodėl Rusija, turėdama milžiniškus gamtos išteklius, ekonomikos lygiu smarkiai atsilieka nuo daugelio Europos šalių ir JAV. Palygina planinę ūkio sistemą ir rinkos ekonomiką, komentuoja permainas dabartinėje Rusijos visuomenėje.
IX skyrius: Azija – milžiniškas žemynas
Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Azija – milžiniškas žemynas	Eurazija	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 10 p., 1 užd. (1), 2 užd. (a, b), 3 užd. (a, b); 11 p. 4 užd.	Vad. ŽEMĖ, II d. 170, 171 p. iliustracijų analizė.	Žemėlapyje rodo sutartinę Azijos ir Europos bei Azijos ir Afrikos ribas. Įvardija labiausiai žinomus Azijoje Žemės rekordus.
2. Azijos paviršius	Raukšlinių kalnų juosta, seisminės juostos Ugnies žiedas, kalnynai, liosinės sąnašos, plokščiakalniai.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 11 p., 2 užd. (1–4).	Vad. ŽEMĖ, II d. 173 p. 5 užd..	Vardija ir žemėlapyje rodo pagrindines Azijos žemyno paviršiaus formas. Nusako litosferos plokštes, kurios sudaro Azijos žemyną. Paaiškina, kodėl rytų ir pietų Azijoje dažni žemės drebėjimai, o šiaurės Azijoje ramu.
3. Azijos kraštovaiz-džių įvairovė	Žemyninė Azija, žemyninis klimatas, musoninė Azija, musoninis klimatas, vertikalus zoniškumas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 12 p., 3 užd. (1–3); 13 p. 4 užd. (1–6).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 12 p., 4 užd. (a–d).	Žemėlapyje rodo Azijos gamtines zonas, trumpai apibūdina jas. Paaiškina, kuo skiriasi žemyninis klimatas nuo musoninio. Palygina geografinį poniškumą Arabijos, Indostano ir Indokinijos pusiasaliuose.
4. Azijos gyventojai	Vientautė valstybė	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 14 p., 5 užd. (1, 2), 6 užd. (1, 2).	Vad. ŽEMĖ, II d. 177 p. 4 iliustracijos analizė; 178 p. 7 iliustracijos analizė; 183 p. 5 užd..	Žino ir žemėlapyje parodo bent penkias daugiausia gyventojų turinčias Azijos valstybes. Paaiškina netolygaus gyventojų pasiskirstymo Azijoje priežastis. Žino ir žemėlapyje rodo Azijos miestus milžinus. Komentuoja religijų įvairovę ir jų paplitimą Azijoje.
5. Turtingosios ir skurdžiosios Azijos šalys	Raštingumas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 15 p., 7 užd. (1, 2), 8 užd. (1, 2).	Vad. ŽEMĖ, II d. 183 p. 2 užd. (12–14), 3, 4 užd..	Žino ir žemėlapyje parodo Azijos valstybes pagal gyvenimo kokybės indeksą. Paaiškina, kodėl Azija ekonomiškai labai atsilieka nuo Europos. Žino, kuriame Azijos regione daugiausia ekonomiškai silpnų valstybių.
X skyrius: Pietvakarių Azijos gamta
Siūlomas pamokų skaičius: 4 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Pietvakarių Azijos gamta		Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 16 p., 2 užd. (1–4).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 16 p., 1 užd.. Vad. ŽEMĖ, II d. 187 p. 1, 6 užd.; 197 p. 2 užd. (1–3), 3 užd..	Įvardija ir žemėlapyje parodo pietvakarių Azijos valstybes ir jų sostines. Paaiškina, kodėl toks sausringas pietvakarių Azijos klimatas, skurdi augalija. Įvardija pietvakarių Azijos šalis, kuriose labai palankus klimatas poilsiauti.
2. Vidurio Azija	Drėkinamoji žemdirbystė, klajokliai.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 17 p., 3 užd. (1), 4 užd. (1–4); 18 p. 6 užd. (1).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 18 p., 6 užd. (2–4).	Įvardija ir žemėlapyje parodo vidurio Azijos šalis ir jų sostines. Nurodo Aralo jūros regiono katastrofos priežastis.
3. Islamo šalių gyventojai	Čadra, Hadžas, islamas, musulmonas, koranas, mečetė, minaretas, sura.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 19 p., 7 užd. (1, 2); 20 p. 9 užd. (1–3).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 19 p., 8 užd. (1, 2). Vad. ŽEMĖ, II d. 190 p. 2–4, 6, 7 užd..	Rodo žemėlapyje šalis, kuriose paplitusi islamo religija. Žino islamo religijos kilmę, jos pagrindinius atributus ir svarbiausiusįstatymus.
4. Nafta – permainų kaltininkė	Beduinai, nafta, vandens gėlinimas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 21 p., 11 užd. (1, 2), 12 užd. (1), 13 užd. (1, 2).		Rodo žemėlapyje Persų įlankos šalis, išgaunančias daugiausia naftos. Nurodo Persų įlankos šalyse išgaunamos naftos eksporto kryptis. Paaiškina, kodėl nafta yra permainų kaltininkė Persų įlankos šalyse.
XI skyrius: Pietų ir pietryčių Azija
Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Pietų Azijos gamtinės sritys		Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 22 p., 1 užd. (1–3); 2 užd. (1–3).	Vad. ŽEMĖ, II d. 200 p. 1, 2 iliustracijos analizė; 215 p. 2 užd. (1).	Įvertina pietų Azijos geografinę padętį, nurodo šio regiono šalis. Žemėlapyje rodo ir apibūdina pietų Azijos gamtines sritis.
2. Musonas – palaima ar prakeiksmas	Musulmonas, vasaros musonas, žiemos musonas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 23 p., 3 užd. (1–6).	Vad. ŽEMĖ, II d. 215 p. 2 užd. (4, 5, 7).	Paaiškina vasaros ir žiemos masono susidarymą. Įrodo, kada masonas vietos gyventojams tampa džiaugsmu ir kada prakeiksmu.
3. Religija ir žmonių gyvenimas	Hinduizmas, kastos, reinkarnacija.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 24 p., 4 užd. (1, 2); 5 užd. (1, 2).	Vad. ŽEMĖ, II d. 204 p. 1, 2 iliustracijos analizė.	Apibūdina religijų pasiskirstymą pietų Azijos šalyse. Žino Indijos gyventojų kastas, įvertina šios tradicijos įtaką žmonių gyvenimui.
4. Indija –milijardas gyventojų	Šeimos planavimo politika, kreditai.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 25 p., 6 užd. (1–3); 7 užd. (1–3).	Vad. ŽEMĖ, II d. 206 p. 1–5 užd..	Paaiškina Indijos gyventojų didėjimo priežastis XX a.. Žino apie moters padėtį Indijos visuomenėje.
5. Indijos ūkis: tradicijos ir pažanga	Mažažemiai valstiečiai, bežemiai, stambieji žemvaldžiai, aukštosios technologijos, skurdo riba, ekonomiškai silpna valstybė.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 26 p., 9 užd.. Vad. ŽEMĖ, II d. 208 p. 1–3 iliustracijos analizė.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 26 p., 8 užd.(1–4).	Įrodo, kad Indija yra žemės ūkio šalis, išvardija svarbiausias šioje šalyje auginamas žemės ūkio kultūras. Paaiškina, kodėl nemažėja šalyje skurdas, nors aukštosiomis technologijomis paremta pramonė valstybei teikia daug pajamų. Pateikia pavyzdžių, įrodančių, kad Indija yra ekonomiškai silpna valstybė.
6. Pietryčių Azijos šalys	Cunamiai, investicijos.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 27 p., 10 užd. (1–5); 28 p. 11 užd. (1, 2).	Vad. ŽEMĖ, II d. 215 p. 3 užd. (1).	Žemėlapyje rodo pietryčių Azijos valstybes ir jų sostines, įvertina geografinę padėtį. Apibūdina pietryčių Azijos regiono gamtines sąlygas, nurodo stichijos sukeliamas nelaimes. Nurodo priežastis, kodėl taip sparčiai kyla šio regiono ekonomikos lygis.
XII skyrius: Rytų Azija
Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Kinijos gamtos kontrastai	Liosas, klajoklinė gyvulininkystė, pylimai.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 29 p., 1 užd.(1, 2), 3 užd. (1–3).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 29 p., 2 užd.(1, 2).	Įvertina Kinijos geografinę padėtį, nurodo valstybes kaimynes. Žemėlapyje parodo pagrindines Kinijos reljefo formas.
2. Kinija – penktadalis pasaulio gyventojų	Konfucionizmas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 30 p., 4 užd.; 31 p. 5 užd. (1, 2).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 31 p., 6 užd..	Paaiškina, kodėl nuo XX a. vidurio sparčiai didėja Kinijos gyventojų skaičius. Paaiškina netolygų gyventojų pasiskirstymą Kinijos teritorijoje. Žino šeimos planavimo politikos priemones Kinijoje.
3. Kinijos ūkio apžvalga	Laisvosios ekonominės zonos.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 32 p., 7 užd., 8 užd.(1, 2), 9 užd. (1, 2).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 33 p., 10 užd.(1, 2). Vad. ŽEMĖ, II d. 237 p. 2 užd. (14, 15), 3 užd..	Žino aukščiausio ir žemiausio ekonomikos lygio sritis Kinijoje. Paaiškina laisvųjų ekonominių zonų svarbą Kinijos ūkio plėtrai. Žino, kokie gaminiai nuo senų senovės garsino Kiniją.
4. Japonijos gamta	Seisminė zona, evakuacija, ankstyvojo perspėjimo sistema, taifūnai.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 34 p., 11 užd.(1–4); 35 p. 11 užd. (5).	Vad. ŽEMĖ, II d. 226 p. 2, 4 iliustracijos analizė.	Įvertina Japonijos geografinę padėtį. Žino apie Japoniją užgriūnančias negandas ir jų padarinius.
5. Gyventojų gausa ir erdvės stygius	Miestų santalkos, dirbtinės salos.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 35 p., 12 užd., 13 užd. (1–3).	Vad. ŽEMĖ, II d. 228 p. 2, 3 iliustracijos analizė; 229 p. 1–3 užd..	Žemėlapyje rodo didžiausius Japonijos miestus ir jų santalkas. Paaiškina, kaip japonai sprendžia gyvenamosios erdvės stygiaus problemas. Žino japonų transporto ypatumus.
6. Japonija – ekonomikos galiūnė	Japonų stebuklas, žaliava, gatava produkcija, pramoniniai robotai, žvejybos laivynas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 36 p., 14 užd.(1, 2), 15 užd. (1, 2), 16 užd. (1).	Vad. ŽEMĖ, II d. 232 p. 1, 2 iliustracijos analizė; 233 p. 5 iliustracijos analizė.	Paaiškina „japonų stebuklas“ sąvoką. Įvertina Japonijos ūkio lygį pasaulyje. Paaiškina, kodėl Lietuvoje taip plačiai paplito japonų produkcija.