Bendrinis teminis planas vadovėliui LAIKAS 12, I, II dalis, BRIEDIS, 2016

 

Įvadinis skyrius

Siūlomas pamokų skaičius: 1 pamoka

Pamokos tema

Pamokos tikslai

Metodai

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbai

Pasiekimai

1. Įvadas. naudotis vadovėliu LAIKAS?

1. Suformuoti vaizdinius apie naujųjų laikų istorijos laikotarpį.

2. Toliau ugdyti suvokimą, kaip dirbti su vadovėliu LAIKAS.

Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu ir iliustracijomis, pokalbis.

 

LAIKAS I d. 4–5 p. iliustracijų, teksto nagrinėjimas.

 

 

I skyrius. Europos visuomenė tarpukariu

Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos

Pamokos tema

Pamokos tikslai

Metodai

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbai

Pasiekimai

1. Paryžiaus taikos konferencija ir Versalio sistema

1. Suformuoti vaizdinius apie Paryžiaus taikos konferencijos nutarimus.

2. Atskleisti Versalio sistemos trūkumus.

Aiškinimas, lyginamoji analizė, pasakojimas, darbas su dokumentais, iliustracijomis, vadovėlio tekstu.

Paryžiaus taikos konferencija, plebiscitas,  reparacija, Tautų sąjunga, Versalio sistema.

LAIKAS I d.

8–12 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

164, 165 p.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 256–260.

 

LAIKAS I d. 6 užduotis.

 

Nurodo Paryžiaus taikos konferencijos nutarimus, apibūdina Versalio sistemos trūkumus.

2. Bolševikų perversmas Rusijoje

1. Atskleisti bolševikų perversmo Rusijoje priežastis.

2. Ugdyti suvokimą, kad teroras ir prievarta buvo pagrindiniai bolševikų valdžios ramsčiai.

Diskusija, darbas su dokumentais, iliustracijomis, aiškinimas, lyginamoji analizė.

„Baltieji“, „raudonieji“, Bolševikai (komunistai), buožė, ČK, karinis komunizmas, koncentracijos stovykla, nacionalizavimas, NEPAS.

LAIKAS I d.

13 –17 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

166 p.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 266–268.

 

 

LAIKAS I d.   1, 2 užduotis.

 

 

Nurodo bolševikų perversmo Rusijoje priežastis ir eigą.

3. Demokratijos krizė: nuo fašizmo iki autoritarinių režimų

1. Atskleisti tarpukario diktatūrų susiformavimo priežastis.

2. Suformuoti vaizdinius apie tarpukario diktatūras įvairiose Europos šalyse.

Darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu, iliustracijomis, dokumentu, apklausa.  .

Antisemitizmas, autoritarinės diktatūtros, dučė, fašizmas, populizmas.

LAIKAS I d.

18–21 p. užduotys.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

178 p.

 

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 263–265.

 

LAIKAS I d.  1, 2 užduotys.

 

Nurodo tarpukario diktatūrų susiformavimo priežastis.

4. Fašistinė Italija

1. Atskleisti fašizmo Italijoje įsigalėjimo priežastis.

2. Suformuoti vaizdinius apie pagrindines fašistų idėjas ir jų įgyvendinimo būdus.

Diskusija, darbas su dokumentais, iliustracijomis, aiškinimas, lyginamoji analizė.

Autoritarinės diktatūros, dučė, fašizmas, populizmas.

LAIKAS I d.

19–21 p. užduotys.

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

179 p.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 269–270, 274–276.

LAIKAS I d. 3 užduotis.

 

Apibūdina pagrindines fašizmo idėjas. Nurodo fašizmo Italijoje įsigalėjimo priežastis.

5.Visuomenė ekonominių ir kultūrinių pokyčių laikotarpiu

1. Suformuoti vaizdinius apie meno ir kultūros raidą tarpukariu.

2. Ugdyti suvokimą, kad tarpukariu susiklostęs gyvenimo būdas padarė didžiulę įtaką šiems laikams.

Aiškinimas, darbas su dokumentais, vadovėlio tekstu, iliustracijomis, diskusija, pokalbis.

Elitinė kultūra, masinė kultūra.

LAIKAS I d.

22–25 p. užduotys.

 

 

LAIKAS I d. 6 užduotis.

 

Nurodo pagrindines visuomenės ekonominės ir socialinės raidos ypatybes tarpukario Europoje.  

Nurodo svarbiausias meno kryptis. Įvardija elitinės ir masinės kultūros skirtumus.

6. Totalitarinė Stalino diktatūra SSRS

1. Suformuoti vaizdinius apie SSRS valdžios ir visuomenės struktūrą Stalino diktatūros laikotarpiu.

2. Ugdyti suvokimą, kad bolševikų teroro aparatas, valdant J. Stalinui, pasiekė klestėjimo viršūnę.

Aiškinimas, darbas su žemėlapiu, vadovėlio tekstu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis.

Gulagas, holodomoras, kolektyvizacija, kolūkis, nomenklatūra, penkmečio planas, planinė ekonomika.

LAIKAS I d.

26–30 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

168, 169 p.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 266–268, 277–281.

 

LAIKAS I d.  3, 6 užduotys.

 

Paaiškina tarpukario SSRS valdžios ir visuomenės struktūrą.  Apibūdina Sovietų Sąjungos visuomenės gyvenimą totalitarinio režimo sąlygomis.

7. Nacistinė Vokietija

1. Atskleisti nacistinės diktatūros įsigalėjimo priežastis.

2. Ugdyti suvokimą, kad nacistai į valdžią Vokietijoje atėjo per demokratinius rinkimus.

Darbas su vadovėlio tekstu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji analizė.

Fiureris, gestapas, SA, SS, svastika, vokiečių nacionalsocialistų darbininkų partija, (VNSDP).

LAIKAS I d.

31–35 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

180, 181 p.

 

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 266–268, 274–281.

 

LAIKAS I d.  2, 3 užduotys.

 

 

Nurodo nacizmo įsigalėjimo Vokietijoje priežastis. Apibūdina šalies visuomenės gyvenimą totalitarinio režimo sąlygomis.

8. Ruošiuosi egzaminams

1. Įtvirtinti skyriaus medžiagą.

2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu bei iliustracijomis įgūdžius.

3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti.

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

Antantės sąjunga, antisemitizmas, autoritarizmas, bolševikai (komunistai), dekolonizacija, dominija, genocidas, dučė, elitinė kultūra, fašizmas, koncentracijos stovykla, Nacionalsoliastų darbininkų partija, Naujasis kursas“, NEPAS,   Paryžiaus taikos konferencija, reparacija, Tautų sąjunga, Trilypė sąjunga, Versalio sistema.

LAIKAS I d.

38–41 p. užduotys.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 266–268, 346–349.

 

 

Įvairiomis formomis – žodine,

rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia informaciją.

Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami istorinių įvykių, reiškinių vertinimai. 

Paaiškina, kaip reikia atrinkti istorinius ir kitus informacijos šaltinius norint gauti informacijos apie praeitį.

IV skyrius. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos visuomenė

Siūlomas pamokų skaičius: 7 pamokos

Pamokos tema

Pamokos tikslai

Metodai

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbai

Pasiekimai

1. Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo metais

1. Suformuoti vaizdinius apie Lietuvos visuomenę Pirmojo pasaulinio karo metais.

2. Ugdyti suvokimą, jog karas buvo išnaudota kaip palanki aplinkybė Lietuvos valstybingumui atkurti.

Aiškinimas, diskusija, darbas su vadovėlio tekstu, lyginamoji analizė.

 

LAIKAS I d.

44–47 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

158 p.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 239–246.

 

 

LAIKAS I d.  1, 2 užduotys.

 

 

Apibūdina Lietuvos visuomenę Pirmojo pasaulinio karo metais.

2.Nepriklausomybės kovos

1. Suformuoti vaizdinius apie nepriklausomybės kovas.

2. Ugdyti suvokimą, jog Lietuvai pavyko apginti nepriklausomybę.

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

Bermontininkai, demarkacinė linija, Kerzono linija, Nepriklausomybės kovos, Oberostas, POW, Vidurio Lietuvos valstybė.

LAIKAS I d.

48–51 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

170–173 p.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 299-302, 299–302, 305–307.

 

LAIKAS I d.  3, 4 užduotys.

 

Apibūdina Nepriklausomybės kovas tarpukariu. Paaiškina, kodėl 1918–1920 m. kovos Lietuvoje vadinamos Nepriklausomybės kovomis.

3. Lietuvos Respublika parlamentinės demokratijos laikotarpiu

1. Suformuoti vaizdinius apie Steigiamojo seimo nuveiktus darbus.

2. Ugdyti suvokimą, jog Lietuvos valstybė pasirinko demokratinio valdymo būdą.

Aiškinimas, darbas su žemėlapiu, vadovėlio tekstu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji analizė.

Boikotas, de facto, de jure, Himanso projektas, Klaipėdos kraštas, litas, parlamentinė demokratija, Steigiamasis seimas.

LAIKAS I d.

52–56 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

174, 175 p.

 

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 308–310, 313–315.

 

 

LAIKAS II d. 2, 6 užduotys.

 

 

Apibūdina Steigiamojo seimo nuveiktus darbus. Paaiškina, kokią įtaką Lietuvos socialinio gyvenimo raidai turėjo Steigiamojo Seimo pradėtos

reformos. 

4.  Lietuvos politinė raida autoritatinio valdymo laikotarpiu

1. Atskleisti gruodžio perversmo Lietuvoje priežastis.

2. Ugdyti suvokimą, kad Smetonos režimas varžė politinį gyvenimą, tačiau netrukdė plėtotis ūkiui, kultūrai ir mokslui.

Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji analizė.

Gruodžio 17-osios perversmas

LAIKAS I d.

57–61 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

174, 175 p.

 

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 316–323.

 

 

LAIKAS I d.  3, 6 užduotys.

 

 

Apibūdina Antano Smetonos valdymą.

Palygina skirtingų Lietuvos visuomenės grupių gyvenimą demokratijos  ir autoritarinio režimo sąlygomis

5. Nepriklausomos Lietuvos visuomenė ir ūkis

1. Suformuoti vaizdinius apie tarpukario Lietuvos ūkį ir visuomenę.

2. Ugdyti suvokimą, jog žemės ūkio produktų perdirbimu ir eksportu į užsienį grindžiama Lietuvos ekonomika sparčiai stiprėjo ir augo.

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

ANBO, biudžetas, diskriminacija.

LAIKAS I d.

62–65 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

174, 175 p.

 

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 313–315.

 

 

LAIKAS I d. 3, 7  užduotys.

 

Apibūdina Lietuvos visuomenę ir ūkį. Nurodo pagrindines visuomenės ekonominės ir socialinės raidos ypatybes tarpukario Lietuvoje.

6. Tarpukario Lietuvos kultūros laimėjimai

1. Atskleisti tarpukario Lietuvos kultūros laimėjimus.

2. Ugdyti suvokimą, jog atkūrusi nepriklausomybę Lietuva pasiekė įspūdingų laimėjimų kultūros srityje.

Apklausa, darbas su vadovėlio tekstu, iliustracijomis, dokumentais, pokalbis.

 

LAIKAS I d.

66–69 p. užduotys.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

174, 175 p.

 

 

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 340–343.

 

 

 

LAIKAS I d.  4, 6 užduotys.

 

Nurodo svarbiausius Lietuvos XX a. pirmosios pusės kultūros ir mokslo pasiekimus.

Apibūdina kultūros kūrėjų ir mokslininkų veiklos sąlygas pirmosios Lietuvos respublikos

laikais.

7. Ruošiuosi egzaminams

1. Įtvirtinti skyriaus medžiagą.

2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu bei iliustracijomis įgūdžius.

3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti.

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

ANBO, boikotas, de facto, de jure, demarkacinė linija, Himanso projektas, Kerzono linija, Klaipėdos kraštas, Lietuvos Taryba, litas, parlamentinė demokratija, POW,  Oberostas, Steigiamasis seimas, ultimatumas, Vidurio Lietuva.

LAIKAS I d.

72–75 p. užduotys.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 266–268, 346–349.

 

 

 

Įvairiomis formomis – žodine,

rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia informaciją.

Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami istorinių įvykių, reiškinių vertinimai. 

Paaiškina, kaip reikia atrinkti istorinius ir kitus informacijos šaltinius norint gauti informacijos apie praeitį.

III skyrius. Antrasis pasaulinis karas

Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos

Pamokos tema

Pamokos tikslai

Metodai

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbai

Pasiekimai

1. Europa ir pasaulis Antrojo pasaulinio karo išvakarėse

1. Atskleisti Antrojo pasaulinio karo priežastis.

2. Ugdyti suvokimą, kad Antrojo pasaulinio karo kaltininkės buvo Vokietija ir SSRS.

Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji analizė.

Anšliusas, Antikominternas, Ašies blokas, Briano-Kelogo paktas, Antrasis pasaulinis karas, Lokarno sutartys,

Miuncheno sutartis, Ribentroropo–Molotovo paktas.

LAIKAS I d.

78–82 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

182, 183 p.

Antrasis pasaulinis karas.

(1939–1945 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla Briedis, 2007.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 282–289.

 

 

LAIKAS I d.  1, 2 užduotys.

 

 

Nurodo Antrojo pasaulinio karo priežastis. Apibūdina tarptautinių santykių XX a.  4-ajame

dešimtmetyje ypatybes siedami su Antrojo pasaulinio karo

priežastimis.

2. Antrojo pasaulinio karo pradžia. Agresorių pergalės 1939–1940 m.

1. Suformuoti vaizdinius apie pasaulinio karo pradžią.

2. Ugdyti suvokimą, jog karo pradžioje Vokietija skynė triuškinančias pergales Europoje.

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

Antrasis pasaulinis karas, „keistasis karas“, Manerheimo linija, Mažino linija,mūšis dėl Britanijos,

 „žaibo karas“, Žiemos karas.

LAIKAS I d.

p. 83–88 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

184–186 p.

Antrasis pasaulinis karas

(1939–1945 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla Briedis, 2007.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 286–293.

 

LAIKAS I d. 5 užd.

 

 

 

Apibūdina karo eigą jo pradžioje. Nurodo priežastis, dėl kurių karo pradžioje Vokietiją lydėjo sėkmė. Paaiškina, kodėl 1939–1945 m. vykęs karas vadinamas pasauliniu.

3. SSRS ir Vokietijos karas

1. Atskleisti SSRS ir Vokietijos karo priežastis.

2. Ugdyti suvokimą, kad dviejų agresorių dvikova buvo neišvengiama.

Apklausa, darbas su dokumentais, vadovėlio tekstu, iliustracijų nagrinėjimas, aiškinimas.

„Barbarosa“, lendlizas.

LAIKAS I d.

89–92 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

187 p.

Antrasis pasaulinis karas (1939 -1945 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla Briedis, 2007.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 290–293.

 

 

LAIKAS I d.  5, 6 užduotys.

 

Nurodo SSRS ir Vokietijos karo priežastis. Antrojo pasaulinio karo metų pavyzdžiais iliustruoja pasipriešinimo ir bendradarbiavimo su

okupantais reiškinius.

4. Antrojo pasaulinio karo pabaiga: Antihitlerinės koalicijos pergalės 1942–1945 m.

1. Suformuoti vaizdinius apie Antrojo pasaulinio karo baigtį.

2. Ugdyti suvokimą, kad po karo sustiprėjusi SSRS tapo nauja grėsme pasauliui.

Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji analizė.

Antihilerinė koalicija, Armija krajova (AK), Atlanto chartja, „Folksšturmas“, „Hitlerjugendas“ , kolaboravimas.

LAIKAS I d.

93–97 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

188, 189 p.

Antrasis pasaulinis karas

(1939–1945 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla Briedis, 2007.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 290–293.

 

LAIKAS I d.

2, 3 užduotys.

 

 

Apibūdina Antrojo pasaulinio karo baigtį Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose.

5. Antrojo pasaulinio karo padariniai

1. Suformuoti vaizdinius apie Antrojo pasaulinio karo padarinius ir nusikaltimus.

2. Ugdyti suvokimą, jog Antrasis pasaulinis karas buvo žiauriausias ir kruviniausias iki tol istorijoje vykęs konfliktas.

Apklausa raštu, darbas su žemėlapiu, iliustracijomis, dokumentu.

Generalinė Asamblėja, dekolonizacija, Holokaustas (šoa), Jungtinių Tautų  organizacija, kolaboravimas, Niurnbergo procesas, saugumo taryba, supervalstybės, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.

LAIKAS I d.

98–103 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

190, 191 p.

Antrasis pasaulinis karas

(1939–1945 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla „Briedis”, 2007.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 294–296.

 

LAIKAS I d.

7 užduotis.

 

Apibūdina Antrojo pasaulinio karo padarinius ir nusikaltimus, ypač civilių gyventojų naikinimą, Holokaustą.

6. Ruošiuosi egzaminams

1. Įtvirtinti skyriaus medžiagą.

2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu bei iliustracijomis įgūdžius.

3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti.

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

Anšliusas, antihitlerinė koalicija, Antrasis pasaulinis karas, Atlanto chartija, chartija, „Barbarosa“, „Folksšturmas“, „Hitlerjugendas“, holokaustas (šoa), Jungtinių Tautų  organizacija, kolaboravimas, Miuncheno sąmokslas, Niurnbergo procesas, Ribentroropo–Molotovo paktas, supervalstybės, „žaibo karas“, Žiemos karas.

LAIKAS I d.

106 ir 109 p. užduotys.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 266–268, 346–349.

 

 

 

Įvairiomis formomis – žodine,

rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia informaciją.

Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami istorinių įvykių, reiškinių vertinimai. 

Paaiškina, kaip reikia atrinkti istorinius ir kitus informacijos šaltinius norint gauti informacijos apie praeitį.

IV skyrius. Lietuvos  visuomenė Antrojo pasaulinio karo metais

Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos

Pamokos tema

Pamokos tikslai

Metodai

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbai

Pasiekimai

1. Lietuvos tarptautinė politika nepriklausomybės praradimo išvakarėse

1.Suformuoti vazdinius apie Lietuvos užsienio politkos tikslus XX a. 4-ame dešimtemtyje.

2. Ugdyti suvokimą, jog nepriklausmybės praradimo išvakarėse Lietuvos valstybė laikėsi neutralumo politikos.

 

Darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, diskusija.

Baltijos santarvė, internavimas, Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis,

neutralitetas, penktoji kolona, pretekstas, ultimatumas.

LAIKAS I d. 112–116 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

184, 185 p.

Sovietų ir nacių okupacijos Lietuvoje (1940–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla „Briedis”, 2007.

Lietuvos gyventojų tremties vietos (1941–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla „Briedis”, 2007.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 326–327.

 

LAIKAS I d. 4, 5 užduotys.

 

Apibūdina Lietuvos užsienio politiką nepriklausomybės praradimo išvakarėse.

2. Lietuvos nepriklausomybės praradimas 1940 m.

1. Atskleisti SSRS okupacijos priežastis.

2. Ugdyti suvokimą, kad neutralumo politika Lietuvos neišgelbėjo nuo okupacijos.

Darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, diskusija.

Emisaras

LAIKAS I d. 117–121 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

184, 185 p.

Sovietų ir nacių okupacijos Lietuvoje (1940–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla „Briedis”, 2007.

Lietuvos gyventojų tremties vietos (1941–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla „Briedis”, 2007.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 328–330.

 

LAIKAS I d. 4, 5 užduotys.

 

Apibūdina sovietų okupacinės valdžios Lietuvoje 1940–1941 metais įvykdytus pertvarkymus politinėje, ekonominėje, socialinėje srityse.

3. Sovietinė Lietuvos aneksija ir sovietizacija

1. Atskleisti pirmosios SSRS okupacijos padarinius.

2. Ugdyti suvokimą, jog okupacija padarė nepataisomos žalos Lietuvai.

Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, diskusija.

Emisaras, inkorporacija,  „liaudies seimas“, sovietizacija.

LAIKAS I d. 122–126 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

52, 53 p.

184, 198.

Sovietų ir nacių okupacijos Lietuvoje (1940–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla, „Briedis”, 2007.

Lietuvos gyventojų tremties vietos (1941–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla, „Briedis”, 2007.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 331–333.

 

LAIKAS I d. 6, 7 užduotys.

 

Apibūdina pirmosios SSRS okupacijos laikotarpį Lietuvoje, skiria būdingiausius jo bruožus. Nurodo pagrindinius sovietinės valdžios nusikaltimus prieš Lietuvos valstybę ir visuomenę.  

4. Antisovietinė rezistencija ir 1941 m. Birželio sukilimas

1. Sofurmuoti vaizdinius apie antisovetinę rezistenciją Lietuvoje pirmosios okupacijos laikotarpiu.

2. Atsklesiti 1941 m. Birželio sukilimo tikslus.

Pokalbis, lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

Birželio sukilimas,

Lietuvos aktyvistų frontas (LAF), Lietuvos diplomatinė tarnyba.

LAIKAS I d. 127–130 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

194, 195 p.

Sovietų ir nacių okupacijos Lietuvoje (1940–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla, „Briedis”, 2007.

Lietuvos gyventojų tremties vietos (1941–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla, „Briedis”, 2007.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 334–336.

 

LAIKAS I d. 1, 5 užduotys.

 

Apibūdina antisovietinę rezistenciją pirmosios okupacijos laikotarpiu. Nurodo Birželio sukilimo tikslus, įvertina rezultatus.

5. Lietuva nacistinės Vokietijos okupacijos metais

1. Suformuoti vaizdinius apie nacistų okupacijos laikotarpį Lietuvoje.

2. Ugdyti suvokimą, jog nacistinė Vokietija neketino atkurti Lietuvos nepriklausomybės.

Pokalbis, lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

Lietuvos vietinė rinktinė, Ostlandas, VLIK‘as (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas).

LAIKAS I d. 131–135 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

194, 195 p.

Sovietų ir nacių okupacijos Lietuvoje (1940-1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla, „Briedis”, 2007.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 337–339.

 

 

LAIKAS I d. 2, 4 užduotys.

 

Apibūdina nacistų okupacijos Lietuvoje ypatybes siedami jas su Lietuvos visuomenės pasipriešinimu ir bendradarbiavimu su okupantais.

Nurodo pavyzdžių, liudijančių antihumanišką nacistinės okupacinės politikos pobūdį Lietuvoje.

6. Ruošiuosi egzaminams

1. Įtvirtinti skyriaus medžiagą.

2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu bei iliustracijomis įgūdžius.

3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti.

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

Aneksija, deportacija, emisaras, inkorporacija,  „liaudies seimas“, Lietuvių Aktyvistų Frontas (LAF), Lietuvos laisvės kovų sąjūdis (LLKS),  Lietuvos partizaninis karas su SSRS,  politinis kalinys, neutralitetas, provokacija, reokupacija, sovietizacija, tremtinys, VLIK‘as (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas), 1941 m. birželio sukilimas.

LAIKAS I d.

138 ir 141 p. užduotys.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 346–349.

 

 

 

Įvairiomis formomis – žodine,

rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia

informaciją.

Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir

pateikiami vertinimai apie istorinius įvykius ir reiškinius. 

 

V skyrius. Visuomenė Šaltojo karo laikotarpiu

Siūlomas pamokų skaičius: 9  pamokos

Pamokos tema

Pamokos tikslai

Metodai

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbai

Pasiekimai

1. Šaltojo karo pradžia

1. Atskleisti šaltojo karo priežastis.

2. Suformuoti vaizdinius apie geopolitinę padėtį pasaulyje po Antrojo pasaulinio karo.

Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji analizė.

Ginklavimosi varžybos, Berlyno blokada, Kominformas, lokalusis karas, Maršalo planas, NATO, šaltasis karas, Varšuvos paktas, Vokietijos Demokratinė Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika.

LAIKAS II d. 166–170 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

200–203 p.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 352–360.

 

 

LAIKAS II d. 1, 2 užduotys.

 

 

Nurodo šaltojo karo priežastis. Paaiškina, kodėl laikotarpis nuo 1945 m. iki paskutinio dešimtmečio pradžios vadinamas Šaltuoju karu.

2. Sovietų Sąjungos raida nuo atšilimo iki sąstingio

1. Suformuoti vaizdinius apie politinę ir ekonominę SSRS padėtį XX a. II-oje pusėje.

2.Ugdyti suvokimą, kad SSRS įkūrimo svarbiausiu sovietinės sistemos bruožu tapo melas ir prievarta grindžiama diktatūra.

Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji analizė.

Ateizmas, atšilimas, destalinizacija, disidentas, homo sovieticus, sąstingis (stagnacija), savilaida, šešėlinė ekonomika.

LAIKAS II d. 171–175 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

204, 205, 208 p.

 

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 380–382.

 

LAIKAS II d. 2, 4 užduotys.

 

 

Apibūdina SSRS valdžios ir visuomenės struktūrą. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, nurodo ir apibūdina pagrindinius sovietinės

santvarkos kaitos etapus šaltojo karo laikotarpiu.

3. SSRS viešpatavimas Rytų Europoje

1. Atskleisti komunistinių režimų Rytų Europoje įsiviešpatavimo priežastis.

2. Ugdyti suvokimą, jog Rytų Europos visuomenės priešinosi okupacijai.

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

Berlyno siena, Brežnevo doktrina, Ekonominė savitarpio pagalbos taryba, „liaudies demokratija“,  „Prahos pavasaris“, satelitė, „Solidarumas“

LAIKAS II d. 180–184 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

204, 205 p.

 

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 369–371.

 

 

LAIKAS II d. 5, 6 užduotys.

 

Apibūdina SSRS viešpatavimą Rytų Europoje. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, nurodo ir apibūdina Rytų Europos viuomenių  priešinimosi būdi ir etapus priš SSSR viešpatavimą.

4. Ginklavimosi varžybos ir lokalieji karai

1. Atskleisti pagrindinių lokalinių konfliktų priežastis.

2. Ugdyti suvokimą, jog viena iš lokalinių konfliktų priežasčių buvo SSRS ir JAV varžybos dėl įtakos pasaulyje.

 

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

Afganistano karas, Artimųjų Rytų konfliktas, „Domino teorija“, Garantuotas abipusis sunaikinimas, Helsinkio konferencijos baigiamasis aktas, Karibų krizė, Korėjos karas, paritetas, raudonieji khmerai, trečiasis pasaulis, Varšuvos paktas.

LAIKAS II d. 181–185 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

202, 203 p.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 374–379.

 

 

LAIKAS II d. 5, 7 užduotys.

 

 

Nurodo lokalinių konfliktų priežastis. Įvardija ir apibūdina pagrindinius šaltojo karo tarptautinius įvykius.

5. Komunistinės sistemos žlugimas

1. Atskleisti komunistinės sistemos žlugimo priežastis.

2. Ugdyti suvokimą, jog SSRS subyrėjo veikiama vidaus veiksnių.

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

Aksominė revoliucija, Belovežo (Minsko) susitarimas, kooperatyvas, Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS), pertvarka, pučas,

„Tautų ruduo“, viešumo politika.

LAIKAS II d. 186–191 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

211 p.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 383–390.

 

LAIKAS II d. 3, 4 užduotys.

 

 

 

Nurodo komunistinės sistemos žlugimo priežastis. Apibūdina Michailo Gorbačiovo reformas ir jų įtaką komunistinės sistemos žlugimui.

6. Ruošiuosi egzaminams

1. Įtvirtinti skyriaus medžiagą.

2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu bei iliustracijomis įgūdžius.

3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti.

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

Ateizmas, atšilimas, disidentas, homo sovieticus, Karibų krizė, lokalusis karas, Maršalo planas, NATO, „Prahos pavasaris“, „Solidarumas“, šaltasis karas,  šešėlinė ekonomika „trečiasis pasaulis“, Varšuvos paktas.

LAIKAS II d.

194 ir 197 p. užduotys.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 424–427.

 

 

 

Įvairiomis formomis – žodine,

rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia

informaciją.

Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir

pateikiami vertinimai apie istorinius įvykius ir reiškinius. 

 

VI skyrius. Lietuvos visuomenė nuo Sovietmečio iki Nepriklausomybės atkūrimo

Siūlomas pamokų skaičius: 10 pamokų

Pamokos tema

Pamokos tikslai

Metodai

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbai

Pasiekimai

1. Lietuvos visuomenė stalininio režimo laikotarpiu

1. Suformuoti vaizdinius apie Lietuvos reokupaciją.

2. Ugdyti suvokimą, jog sovietų valdžios veiksmai okupuotoje Lietuvoje prilyginti Lietuvos gyventojų genocidui.

Pokalbis, lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

Deportacija, politinis kalinys, reokupacija, stribai, tremtinys.

LAIKAS II d. 200–205 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

197, 198 p.

 

Sovietų ir nacių okupacijos Lietuvoje (1940–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla, „Briedis”, 2007.

Lietuvos gyventojų tremties vietos (1941–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla, „Briedis”, 2007.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 392–394.

 

LAIKAS II d. 2, 3 užduotys.

 

Paaiškina, kaip prievartinė sovietizacija socialinėje ir ūkio srityse keitė Lietuvos visuomenę.

Nurodo pagrindinius sovietinės valdžios nusikaltimus prieš Lietuvos valstybę ir visuomenę.

2. Lietuvos partizaninis karas  prieš SSRS

1. Atskleisti partizaninio karo priežastis, priešinimosi pobūdį.

2. Suformuoti vaizdinius apie partizaninio karo eigą ir svarbiausius etapus.

Diskusija, darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, lyginamoji analizė.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Lietuvos partizaninis karas  prieš SSRS.

LAIKAS II d. 206–210 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

196 p.

Sovietų ir nacių okupacijos Lietuvoje (1940-1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla, „Briedis”, 2007.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 395–399.

 

LAIKAS II d. 4 užd.

 

Nurodo partizaninio karo priežastis. Apibūdina partizaninio lietuvių tautos priešinimosi sovietams mastą.

3. Sovietų Lietuva atšilimo ir sąstingio metais

1. Suformuoti vaizdinius apie politinę ir ekonominę sovietinės Lietuvos padėtį.

2. Ugdyti suvokimą, jog visuomenė ir kultūra buvo totalitarinio režimo nelaisvėje.

Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji analizė.

 „Ezopo kalba“, Glavlitas, Helsinkio baigiamasis aktas, Lietuvos Helsinkio grupė, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, Lietuvos laisvės lyga, protekcionizmas, rezistencija, Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas.

LAIKAS II d. 211–215 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

209 p.

 

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 400–409, 420, 421.

 

 

LAIKAS II d. 2, 3 užduotys.

 

Apibūdina politinę ir ekonominę Sovietų Lietuvos padėtį, visuomenę ir kultūrą.

4. Taikus priešinimasis režimui sovietmečiu

1. Atskleisti taikios rezistencijos būdus ir formas Sovietų Lietuvoje.

2. Ugdyti suvokimą, jog dauguma Lietuvos žmonių slapčia nesitaikstė su sovietine

okupacija.

Diskusija, darbas su dokumentais, iliustracijomis, aiškinimas, lyginamoji analizė.

Egzodas, „Kauno pavasaris“,Lietuvių chartija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos Laisvės Lyga, Pasaulio lietuvių bendruomenė, savilaida,

LAIKAS II d. 216–220 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

209 p.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 402–409, 420–423.

 

LAIKAS II d. 5, 6 užduotys.

 

Paaiškina būdinguosius disidentinio judėjimo Lietuvoje bruožus. Nurodo sąlygas, kuriomis buvo kuriama neoficialioji kultūra Lietuvoje sovietiniais laikais.

5. „Dainuojanti revoliucija”

1. Atskleisti Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio reikšmę siekiant Lietuvos nepriklausomybės.

2. Ugdyti suvokimą, jog visą sovietų okupacijos laikotarpį Lietuvos žmonių sąmonėje liko gyvas nepriklausomybės atminimas.

Apklausa, darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu, iliustracijomis, dokumentu.

Baltijos kelias, „dainuojanti revoliucija“, „Jedinstvo“, Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS), Medininkų žudynės, moratoriumas, Sausio įvykiai.

LAIKAS II d. 221–225 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

 

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

213 p.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 410–415.

 

LAIKAS II d. 2, 3 užduotys.

 

Apibūdina Persitvarkymo sąjūdžio reikšmę siekiant Lietuvos nepriklausomybės.

6. Ruošiuosi egzaminams

1. Įtvirtinti skyriaus medžiagą.

2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu bei iliustracijomis įgūdžius.

3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti.

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

Baltijos kelias, „dainuojanti revoliucija“, desovietizacija, egzodas, „Ezopo kalba“, Glavlitas, Helsinkio baigiamasis aktas, Lietuvos Helsinkio grupė, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, Lietuvos laisvės lyga, Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS), protekcionizmas, rezistencija, Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas.

LAIKAS II d.

228 – 231 p. užduotys.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 424–427.

 

 

 

Įvairiomis formomis – žodine,

rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia

informaciją.

Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir

pateikiami vertinimai apie istorinius įvykius ir reiškinius. 

 

VII skyrius. Šių dienų pasaulis ir Lietuva

Siūlomas pamokų skaičius: 7 pamokos

Pamokos tema

Pamokos tikslai

Metodai

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbai

Pasiekimai

1. Mokslo ir technikos revoliucija. Žinių visuomenės formavimasis

1. Atskleisti mokslo ir technikos revoliucijos priežastis XX a. pab.–XXI a.

2. Ugdyti suvokimą, jog XX a. pab.–XXI a. būdinga sparti pažanga beveik visose žmogaus gyvenimo srityse.

Darbas su vadovėlio tekstu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, diskusija.

Deoksiribonukleo rūgštis (DNR), informacinis karas, interaktyvus, mokslo ir technikos revoliucija, skaitmeninės technologijos, virtualioji erdvė, žinių visuomenė.

LAIKAS II d. 234–237 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

220 p.

 

 

LAIKAS II d. 2, 5 užduotys.

 

Nurodo mokslo ir technikos revoliucijos priežastis XX a. pab.–XXI a.

2. Globalizacijos iššūkiai pasauliui

1. Suformuoti vaizdinius apie globaliąsias problemas šiandienos pasaulyje.

2.Ugdyti suvokimą,

Kad, sprendžiant globaliąsias problemas neaišku, kas nugalės – vartotojiškas asmeninės naudos siekimas ar žmonijos interesai.

Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji analizė.

Globalizacija, popmenas,

šiltnamio efektas, vartotojų visuomenė.

LAIKAS II d. 238–242 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

 

N Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

214, 215 p.

ujausiųjų laikų istorijos atlasas 10 kl. Leidykla Briedis, 2007,  42–43 p.

 

LAIKAS II d. 1, 3 užduotys.

 

Apibūdina globaliąsias problemas, nurodo jų priežastis. Pateikia siūlymų, kaip jas spręsti. Apibūdina priemones ir būdus, kuriais Europos Sąjungos valstybės bando kurti daugiakultūrę

visuomenę.

 

3. Grėsmės taikai šiuolaikiniame pasaulyje

1. Atskleisti terorizmo priežastis.

2.Ugdyti suvokimą,

 jog tik glaudus

bendradarbiavimas

ir tarpusavio

supratimas gali

išsaugoti taiką

Žemėje.

Darbas su vadovėlio tekstu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, diskusija.

Al Kaeda, „Arabų pavasaris“, didžiojo aštuoneto šalys, hibridinis karas,  islamo fundamentalistai, Jugoslavijos karai, Nepriklausomų valstybių sandrauga,  Talibano režimas.

 

LAIKAS II d. 243–248 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

214, 215 p.

 

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 430–433.

 

LAIKAS II d. 2, 4 užduotys.

 

Apibūdina terorizmo sąvoką, nurodo būdus, kaip kovoti su terorizmu. Įvardija regionus, kur terorizmo problema ypač aktuali.

Apibūdina postsovietinių šalių problemas ir Rusijos agresiją Ukrainoje.

4. Kelias į vientisą Europą

1. Suformuoti vaizdinius apie Europos sąjungos sukūrimą.

2 Ugdyti suvokimą, jog Europos Sąjunga yra viena iš didžiausių politinių ir ekoniminių galių pasaulyje.

Darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, diskusija.

Euras, Europos Ekonominė Bendrija, Europos Komisija, Europos Parlamentas,  Europos Sąjunga, Europos Sąjungos Taryba, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Vadovų Taryba, Euroskeptikas, Šengeno erdvė.

LAIKAS II d. 243–248 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

212, 216, 217 p.

 

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 372– 373, 434–436.

 

LAIKAS II d. 2, 4 užduotys.

 

Įvardina Europos Sąjungos kūrimo etapus, apibūdina svarbiausių institucijų veiklą. Remadamiesi konkrečiais pavyzdžiais nurodo Sąjungos laimėjimus ir problemas.

5. Posovietinė Lietuva

1. Atskleisti posovietinės Lietuvos problemas.

2. Ugdyti suvokimą, kad, nepaisant socialinių problemų, Lietuva yra viena iš sparčiausiai besivystančių šalių Rytų Europoje.

Lyginamoji analizė, aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu, iliustracijomis ir dokumentais, diskusija.

Desovietizacija, finansinė piramidė, investicinis čekis, privatizacija, referendumas, reketas, restitucija, talonai.

LAIKAS II d. 254–257 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

213 p.

 

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 437–441.

 

LAIKAS II d. 2, 4 užduotys.

 

Apibūdina atsikūrusios Lietuvos Respublikos politinės raidos ypatumus.

Nurodo pagrindinius atsikūrusios Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius ir jų sprendimo būdus.

6. Lietuva XXI amžiuje

1. Suformuoti vaizdinius apie situaciją šiandieninėje Lietuvoje.

2. Ugdyti suvokimą, jog visų Lietuvos problemų sprendimas – pačių piliečių rankose.

Aiškinimas, darbas su dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, iliustracijomis, diskusija, pokalbis.

Biudžeto deficitas.

LAIKAS II d. 258–261 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis, 2014,

213 p.

 

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 437–441, 450–452, 466–467.

 

 

LAIKAS II d. 1, 7 užduotys.

 

Apibūdina šiandieninės Lietuvos politinę, ekonominę, socialinę situaciją. Nurodo, kurias šiuolaikinės Lietuvos

visuomenės gyvenimo sritis veikia globalizacijos reiškiniai.

Paaiškina pilietinės visuomenės kūrimą Lietuvos Respublikoje skatinančius ir stabdančius veiksnius.

7. Ruošiuosi egzaminams

1. Įtvirtinti skyriaus medžiagą.

2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu bei iliustracijomis įgūdžius.

3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti.

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

Al Kaeda, globalizacija, deoksiribonukleo rūgštis (DNR), interaktyvus, mokslo ir technikos revoliucija, skaitmeninės technologijos, Talibanas, vartotojų visuomenė, virtualioji erdvė, žinių visuomenė.

LAIKAS II d.

264 ir 265 p. užduotys.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 468–469.

 

 

 

Įvairiomis formomis – žodine,

rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia informaciją.

Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami vertinimai apie istorinius įvykius ir reiškinius. 

 

VII skyrius. Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas

Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos

Pamokos tema

Pamokos tikslai

Metodai

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbai

Pasiekimai

1. Demokratinis valdymas

1. Suformuoti vaizdinius apie demokratinį valdymą.

2. Ugdyti suvokimą, jog demokratinis valdymas  pažangiausia iki šiol sukurta valstybės valdymo sistema.

Aiškinimas, diskusija, pasakojimas, darbas su dokumentais, iliustracijomis, vadovėlio tekstu.

Atstovaujamoji (netiesioginė) demokratija, parlamentinė respublika, prezidentinė respublika, tiesioginė demokratija.

LAIKAS II d. 268–274 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 442–443, 447–448.

 

LAIKAS II d. 2, 4 užduotys.

 

Nurodo demokratinio valdymo principus, įvardija demokratinės valdymo sistemos trūkumus ir pranašumus.

2. Rinkimai

 

1. Suformuoti vaizdinius apie rinkimų sistemą Lietuvos Respublikoje.

2. Ugdyti suvokimą, jog dalyvauti rinkimuose yra kiekvieno piliečio pareiga.

 

Lyginamoji analizė, aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu, iliustracijomis ir dokumentais, diskusija.

Aktyvioji rinkimų teisė, mandatas, mažoritarinė rinkimų sistema, pasyvioji rinkimų teisė, proporcinė rinkimų sistema, rinkimai, rinkimų cenzas.

LAIKAS II d. 273–277 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 449–452.

 

 

LAIKAS II d. 5, 6 užduotys.

 

Apibūdina šiuolaikinėse valstybėse

egzistuojančias partines ir rinkimų sistemas. Nurodo skirtingų rinkimų sistemų pranašumus ir trūkumus.

3.  Politinės partijos

1. Suformuoti vaizdinius apie politinių partijų vaidmenį valstybės valdyme.

2. Ugdyti suvokimą, jog partijos privalo vykdyti duotus įsipareigojimus rinkėjams.

Aiškinimas, diskusija, pasakojimas, darbas su dokumentais, iliustracijomis, vadovėlio tekstu.

Daugiapartinė sistema, dešinieji, dvipartinė sistema, elektoratas, kairieji, koalicija, opozicija, populizmas, politinė partija, pozicija.

LAIKAS II d. 278–281 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 450–452.

 

 

LAIKAS II d. 4, 6 užduotys.

 

 

Apibūdina partijų įvairovę ir jų tikslus šiandieninėje Lietuvoje.

4. Lietuvos Respublikos konstitucija

1. Suformuoti vaizdinius apie Lietuvos Respublikos Konstituciją.

2. Ugdyti suvokimą, jog konstitucija yra pagrindinis valstybės įstatymas.

Diskusija, darbas su dokumentais, iliustracijomis, aiškinimas, lyginamoji analizė.

Konstitucinis teismas, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pilietinė tauta, Seimo pirmininkas, teisinė valstybė.

LAIKAS II d. 282–287 p. iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 453–465.

 

LAIKAS II d. 6, 8 užduotys.

 

Apibūdina Lietuvos Respublikos Konstituciją, įvardija jos svarbą valstybės valdyme.

5. Ruošiuosi egzaminams

1. Įtvirtinti skyriaus medžiagą.

2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu bei iliustracijomis įgūdžius.

3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti.

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

Aktyvioji rinkimų teisė, Atstovaujamoji (netiesioginė) demokratija, daugiapartinė sistema, Europos Ekonominė Bendrija (EEB), Europos Komisija, Europos Sąjunga (ES), Konstitucinis teismas, koalicija, opozicija, populizmas, politinė partija, pozicija, Šengeno erdvė, Valstybės skola.

LAIKAS I d.

290–291 p. užduotys.

Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 468–471.

 

 

 

Įvairiomis formomis – žodine,

rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia informaciją.

Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami vertinimai apie istorinius įvykius ir reiškinius. 

 

6. Kartojimo pamoka

1. Įtvirtinti svarbiausius istorinius įvykius, reiškinius, procesus, lėmusius

dabartinės visuomenės raidą.

2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu bei iliustracijomis įgūdžius.

3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti.

 

Apklausa raštu, darbas su žemėlapiu, iliustracijomis, dokumentu.

 

Užduotys ir aptarimas parenkami mokytojo nuožiūra, atsižvelgiant į klasės gebėjimus, sunkiausiai įsisavintas, svarbiausias temas.

LAIKAS II d. 4 užd.

 

 

Įvairiomis formomis – žodine,

rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia informaciją.

Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami vertinimai apie istorinius įvykius ir reiškinius. 

 

7. Kartojimo pamoka

1. Įtvirtinti svarbiausius istorinius įvykius, reiškinius, procesus, lėmusius

dabartinės visuomenės raidą.

2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu bei iliustracijomis įgūdžius.

3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti.

 

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

 

Užduotys ir aptarimas parenkami mokytojo nuožiūra, atsižvelgiant į klasės gebėjimus, sunkiausiai įsisavintas, svarbiausias temas.

 

Įvairiomis formomis – žodine,

rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia informaciją.

Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami vertinimai apie istorinius įvykius ir reiškinius. 

 

8. Kartojimo pamoka

1. Įtvirtinti svarbiausius istorinius įvykius, reiškinius, procesus, lėmusius

dabartinės visuomenės raidą.

2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu bei iliustracijomis įgūdžius.

3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti.

 

Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija.

 

Užduotys ir aptarimas parenkami mokytojo nuožiūra, atsižvelgiant į klasės gebėjimus, sunkiausiai įsisavintas, svarbiausias temas.

 

Įvairiomis formomis – žodine,

rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia informaciją.

Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami vertinimai apie istorinius įvykius ir reiškinius.