TEMINIS PLANAS VADOVĖLIUI ŽEMĖ 7 (Rytas Šalna, Georgijus Sapožnikovas, Giedrė Motiejuitė), BRIEDIS, 2009. |
||||
I skyrius: GEOGRAFINIS PAŽINIMAS |
||||
Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos |
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai |
1. Geografinių
atradimų raida |
Klaudijas Ptolemajas, Markas
Polas, Džeimsas Kukas, Fadėjus Belinshauzenas, Michailas Lazarevas, Senasis
pasaulis, Naujasis pasaulis, Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpis. |
ŽEMĖ, 1 d. 11 p., 2, 4, 5
užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 1 p.,
1 užd., 2 p., 2 ir 4 užd.. |
ŽEMĖ, 1 d. 23 p., 5 užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 2 p.,
3 užd.. |
Apibūdina Vasko da Gamos, Kristupo Kolumbo ir Fernando Magelano
keliones. Žino jų svarbą. Žino, kurios žemės priklauso Senajam pasauliui ir, kurios Naujajam. Žino
vėliausiai atrastus žemynus. |
2. Žemėlapių pasaulis |
Kartografai, teminiai
žemėlapiai |
ŽEMĖ, 1 d. 12 p., 3, 4
užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 4 p.,
6 užd., 5 p., 24 užd., 6, 7 p, 4 užd.. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 6 p.,
14 užd.. |
Žino, kad Žemę tiksliausiai vaizduoja gaublys. Žino, kad atsiranda netikslumų, kai išgaubiamas paviršius perkeliamas į
plokštumą. Moka skaityti teminius žemėlapius. |
3. Kaip nustatyti geogra- fines koordinates? |
Geografinis tinklas,
geografinės koordinatės, lygiagretės, dienovidiniai, šiaurės platuma, pietų
platuma, vakarų ilguma, rytų ilguma. |
ŽEMĖ, 1 d. 17 p., 1, 3, 4
užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 8 p.,
14 užd.. |
ŽEMĖ, 1 d. 23 p., 6 užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 9 p.,
5 užd.. |
Žino, kas sudaro geografinį tinklą. Pagal koordinates randa reikiamą tašką gaublyje ir žemėlapyje. |
4. Skaitmeniniai žemėlapiai |
Skaitmeninis žemėlapis,
duomenų bazė, GPS. |
ŽEMĖ, 1 d. 19 p., 2 užd.. |
ŽEMĖ, 1 d. 19 p., 3 užd.. |
Paaiškina, kaip sudarytas skaitmeninis žemėlapis. Žino GPS veikimo principą. |
5. Laiko juostos |
Vietos laikas, laiko juosta, juostinis laikas, pradinis dienovidinis, Grinvičo laikas. |
ŽEMĖ, 1 d. 21 p., 14, 7 užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 10 p., 8(16) užd.. |
ŽEMĖ, 1 d. 23 p., 4 užd. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 11 p., 8(710), 9 užd.. |
Žino, kad Žemė sukasi iš vakarų į rytus ir per valandą pasisuka 15
laipsnių. Apibūdina juostinį laiką. Žino, kur yra datos keitimo linija. |
II skyrius: ŽEMĖS PAVIRŠIUS IR GELMĖS |
||||
Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos |
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai |
1. Uolienos ir
mineralai |
Uoliena, mineralas, magminės nuosėdinės ir metamorfinės uolienos.
Žaliavos, rūdos, brangakmeniai. |
ŽEMĖ, 1 d. 27 p., 1, 2,
46 užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 12
p., 13 užd., 13 p., 2 užd., 14 p., 5(14) užd.. |
ŽEMĖ, 1 d. 44 p., 5 užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 13
p., 3, 4 užd.. |
Žino, kad yra nevienodas Žemės plutos storis. Žino, kad pagal kilmę yra magminės, nuosėdinės ir metamorfinės uolienos. Žino, kad Lietuvos paviršių sudaro nuosėdinės uolienos. |
2. Litosferos plokštės |
Vidurio vandenyno
kalnagūbris, tektonikos plokščių teorija, litosferos plokštės, plokščių
pakraščiai. |
ŽEMĖ, 1 d. 28 p., 1, 2
užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 16
p., 8(14) užd.. |
ŽEMĖ, 1 d. 44 p., 3 užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 17
p., 9(13) užd.. |
Žino, kas yra litosferos plokštės. Paaiškina, kas verčia judėti litosferos plokštes. |
3. Žemės paviršius
nuolat kinta |
Dūlėjimas, rūgštieji lietūs, akumuliacija, erozija. |
ŽEMĖ, 1 d. 44 p., 4 užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 18
p., 10(1, 2) užd., 11(1, 2) užd.. |
ŽEMĖ, 1 d. 44 p., 2 užd.(1012). |
Žino dūlėjimo priežastis. Apibūdina mechaninį, cheminį ir biologinį dūlėjimą. Pateikia pavyzdžių. |
4. Tekantis vanduo ir vėjas keičia reljefą |
Vandens erozija, griova,
raguva, nuošliauža. |
ŽEMĖ, 1 d. 35 p., 2, 3, 5
užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 19 p.,
12(1) užd.. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 19
p., 12(2) užd.. |
Suvokia, kaip tekantis vanduo keičia reljefą. Apibūdina upės darbą aukštupyje, vidurupyje ir žemupyje. |
5. Sahara gamtos
jėgų kūrinys |
Akmeningosios dykumos, žvyringosios, smėlingosios dykumos, vadės,
samumas, barchanai. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 20 p., 13(13) užd.. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 20 p., 14 užd.. |
Žino, kokį darbą Saharoje atlieka temperatūros svyravimai, vanduo ir
vėjas. Žino dykumų tipus. |
6. Kalnų ledynai ir
jų darbas |
Ledyno mitybos sritis, ledokritis, ledyno liežuvis, morena. |
ŽEMĖ, 1 d. 41 p., 2, 3 užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 21 p., 15(15) užd., 16(1, 2) užd.. |
ŽEMĖ, 1 d. 41 p., 4, 5 užd.. |
Suvokia , kas yra ledynas. Žino kaip ir kur jis susidaro. Žino kalnų ledyno atliekamą darbą. |
III
skyrius: KLIMATAS |
||||
Siūlomas
pamokų skaičius: 5 pamokos |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos |
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai |
1. Šiltosios ir
šaltosios sritys |
Saulės spinduliuotė, metų temperatūros
amplitudė, izotermė. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 22 p., 1, 2 užd., 23
p., 4(14) užd.. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 22 p., 3 užd., 23 p.,
4(5) užd., 5(1, 2) užd.. |
Žino, kad oro
temperatūra Žemėje priklauso nuo saulės spinduliuotės kiekio ir spindulių kritimo kampo. Paaiškina, kas yra
izotermė. |
2. Sausosios ir
drėgnosios sritys |
Žemo slėgio sritis,
aukšto slėgio sritis. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 26 p., 6(15) užd.,
7(1, 2) užd.. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 26 p., 6(6) užd.. |
Suvokia, kas yra
atmosferos slėgis. Žino, kur Žemėje
susidaro aukšto ir žemo slėgio juostos. Žino, kad žemo
slėgio srityse iškrinta daug kritulių, o aukšto mažai. |
3. Vėjų
įvairovė pasaulyje |
Vietiniai vėjai, pastovūs, sezoniniai,
vakarų vėjai, brizas, musonas, žiemos, vasaros musonas. |
ŽEMĖ, 1 d. 64 p., 4 užd. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 27 p., 8(14) užd.. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 27 p., 9(17) užd.. |
Žino, kaip skirstomi
vėjai pagal pobūdį. Paaiškina, kaip
susidaro brizai, pasatai, musonai. Žino, kuriame Žemės
regione jie pučia. |
4. Kalnų ir srovių įtaka klimatui |
Vandenynų srovės |
ŽEMĖ, 1 d. 57 p., 14
užd. |
ŽEMĖ, 1 d. 65 p., 6
užd.. |
Paaiškina, kodėl
priešvėjiniuose šlaituose iškrinta daug kritulių. Žino, kad kylant į
kalnus, kas 1 km oro temperatūra krinta 6 C. Paaiškina, kodėl
šaltųjų srovių skalaujamose pakrantėse iškrinta mažai kritulių. Pateikia
pavyzdžių. |
5. Klimato juostos |
Oro masė, oro masių
tipai, klimato juostos. |
ŽEMĖ, 1 d. 59 p., 4
užd. Ir 61 p., 5 užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d.
28 p., 1012 užd., 14 p., 14(14) užd.. |
ŽEMĖ, 1 d. 65 p., 7
užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d.
28 p., 13 užd., 29 p., 14(5) užd.. |
Sugeba apibūdinti
oro masę. Išvardija ir
žemėlapyje rodo pagrindines ir pereinamąsias oro mases. |
IV
skyrius: GEOGRAFINĖ SFERA |
||||
Siūlomas
pamokų skaičius: 5 pamokos |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos |
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai |
1. Geografinės zonos |
Gamtiniai
komponentai, geografinė zona, platuminis geografinis zoniškumas, tundra. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 30 p., 1(14) užd.. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 31 p., 2, 3 užd.. |
Žino, kas yra
geografinė zona. Išvardija ir parodo jas žemėlapyje. Žino, kurioje
geografinėje zonoje yra Lietuva. Supranta ir
paaiškina platuminį zoniškumą. |
|
||||
2. Kas yra
vertikalusis zoniškumas |
Aleksandras Humboltas, vertikalusis
zoniškumas, alpinės pievos, sniego riba. |
ŽEMĖ, 1 d. 73 p., 3, 4 užd.. |
ŽEMĖ, 1 d. 73 p., 2 užd.. |
Žino, kas yra vertikalusis
zoniškumas. Paaiškina nuo ko jis priklauso. |
3. Drėgnajame atogrąžų miške |
Drėgnieji atogrąžų
miškai, ardai, pomiškis, miško paklotė, lianos, epifitai, atraminės šaknys. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d.
32 p., 4(14) užd., 33 p., 5, 6(13) užd.. |
ŽEMĖ, 1 d. 88 p., 3
užd. |
Žino svarbiausius
drėgnųjų atogrąžų miškų bruožus. Žemėlapyje rodo
didžiausius planetoje drėgnųjų atogrąžų miškų masyvus. Apibūdina šių miškų
augaliją ir gyvūniją. |
4. Afrikos savanoje |
Savana, dygliuotoji
savana, baobabas, termitynai, miegligė, gyvūnų migracija, safaris. |
ŽEMĖ, 1 d. 79 p.,
35 užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d.
34, 35 p., 7(14) užd., 8(1, 2) užd., 9(1, 2) užd.. |
ŽEMĖ, 1 d. 89 p., 4
užd. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d.
36 p., 10(14) užd.. |
Žino savanų
geografinės zonos svarbiausius
bruožus. Žemėlapyje rodo
Afrikos, Azijos ir Australijos savanas. Apibūdina savanų
augaliją ir gyvūniją. |
5. Dykumų įvairovė pasaulyje |
Efemerai. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 37 p., 11(1, 2) užd., 12(13) užd.. |
ŽEMĖ, 1 d. 89 p., 5 užd.. |
Žino svarbiausius
dykumų geografinės zonos bruožus. Žemėlapyje rodo
didžiausias Žemės dykumas. Apibūdina dykumų
zonos augaliją ir gyvūniją. |
V
skyrius: PASAULIO GYVENTOJAI IR ŪKIS |
||||
Siūlomas
pamokų skaičius: 6 pamokos |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos |
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai |
1. Valstybių įvairovė |
Monarchija, respublika, Jungtinės Tautos. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 38 p., 1(1, 2) užd., 2
užd.. |
ŽEMĖ, 1 d. 110 p., 3 užd. |
Orientuojasi
pasaulio politiniame žemėlapyje. Paaiškina, kuo
skiriasi valstybių valdymo formos respublika ir monarchija. Žino Jungtinių Tautų
organizacijos svarbą žmonijai. |
2. Gyventojų pasiskirstymas |
Vidutinis gyventojų
tankumas. |
ŽEMĖ, 1 d. 97 p., 4 užd. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 39 p., 3, 4 užd.. |
ŽEMĖ, 1 d. 111 p., 4 užd. |
Žino, kodėl
netolygiai pasiskirstę pasaulio gyventojai. Pasaulio gyventojų
tankumo žemėlapyje nustato tankiausiai ir rečiausiai gyvenamas teritorijas. |
3. Gyventojų
skaičiaus kaita |
Demografinis sprogimas, gimstamumas,
mirtingumas, natūralusis gyventojų prieaugis. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 40 p., 5(14) užd., 6, 7(15), 8 užd.. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 41 p., 9 užd.. |
Paaiškina, kas yra
demografinis sprogimas. Žino, kas yra
natūralusis gyventojų prieaugis ir moka jį nustatyti. Nurodo, kodėl
vienose pasaulio valstybėse gyventojų skaičius auga, o kitose mažėja. |
4. Pasaulio gyventojų įvairovė, religijos |
Tauta, kalba,
prokalbė, tautinė sudėtis, pilietybė,
indoeuropiečių kalbų šeima. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 42 p., 10 užd., 11(1, 2) užd., 12(1, 2) užd.. |
Užd. sąs. ŽEMĖ, 1 d. 43 p., 13 užd.. |
Žino, kad žmoniją
sudaro tūkstančiai tautų, kalbančių skirtingomis kalbomis. Žino, kad yra
vienatautės ir daugiatautės valstybės. Žino, kad lietuvių
ir latvių kalbos sudaro atskirą baltų kalbų grupę. Žino didžiausias
pasaulio religijas. |
5. Miesto ir kaimo gyventojai |
Miestas, kaimas,
urbanizacija, priemiestis, didmiestis. |
ŽEMĖ, 1 d. 104 p.,
13 užd. analizė. |
|
Žino, kaip skirstomi
pagal gyvenamąją vietą bet kurios valstybės gyventojai. Išvardija būdingus
miesto ir kaimo bruožus. Paaiškina
urbanizacijos sąvoką. Žino ir žemėlapyje
parodo 510 pasaulio milijoninių miestų. |
6. Valstybių ūkis ir ekonominė galia |
Ūkio sektoriai,
išsivystymo lygis, ekonominė galia, ekonomiškai stiprios šalys, ekonomiškai
silpnos šalys, bendrasis vidau produktas (BVP), žmogaus socialinės raidos
indeksas (ŽSRI). |
|
|
Žino pasaulinio ūkio
sektorius. Sugeba apibūdinti
kiekvieną sektorių. Pateikia pavyzdžių. Žino valstybių
skirstymą pagal ekonominį lygį. Suvokia kas yra BVP
ir ŽSRI. |