TEMINIS PLANAS VADOVĖLIUI BIOS 7

Edvardas Baleišis, Vilija Zdanevičienė

BRIEDIS, 2008

1 skyrius: BIOLOGIJOS ĮVADAS Siūlomas pamokų skaičius: 10 pamokų
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Biologija – mokslas apie gyvybę	Biosfera, biologija, biologai, biologijos šakos, zoologija, botanika, žmogaus biologija, mikrobiologija, genetika, ekologija, evoliucijos mokslas.	Vadovėlis, 9 p., 1–5 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 1 p., 1, 2 užd.	Nurodo biosferos ribas. Apibrėžia biologijos sąvoką. Išvardija pagrindines biologijos šakas. Įvardija kelias su biologijos mokslu susijusias profesijas, supranta biologijos žinių asmeninę naudą.
2. Kaip dirba mokslininkai?	Gamtos mokslai, mokslinio tyrimo metodas, technologijos, biotechnologijos.	Vadovėlis, 11 p., 1–4 užd., 12, 13 p., metodai „Eksperimentas“, „Saugus elgesys laboratorijoje“.	Užduočių sąsiuvinis, 2 p., 3 užd.	Nuosekliai išvardija ir paaiškina mokslinio tyrimo etapus. Formuluoja hipotezę. Žino mokyklinio eksperimento atlikimo metodiką ir saugaus elgesio laboratorijoje taisykles. Įvardija mokslo pasiekimų naudą. Pateikia technologijų pavyzdžių.
3. Gyvybės požymiai	Gyvybiniai procesai, judėjimas, mityba, kvėpavimas, šalinimas, jutimas, dauginimasis, augimas.	Vadovėlis, 15 p., 1–6 užd.; užduočių sąsiuvinis, 2 p., 5 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 2 p., 4 užd., 3 p., 6, 7 užd.	Išvardija ir trumpai apibūdina gyvybinius procesus. Palygina pasirinktą gyvąjį organizmą ir negyvąjį objektą.
4. Mikroskopas – vartai į mikropasaulį	Iškilieji lęšiai, mikroskopas, šviesinis mikroskopas, ląstelės, okuliaras, objektyvas, bendrasis didinimas, mikroskopinis preparatas.	Vadovėlis, 17 p., 1–5 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 4 p., 8–10 užd.	Nurodo mokyklinio šviesinio mikroskopo sudedamąsias dalis ir paaiškina jų paskirtį. Palygina mokyklinį ir XVII a. mikroskopą (A. Levenhuko arba R. Huko). Apskaičiuoja bendrąjį didinimą.
5. Mikroskopinio preparato ruošimas ir mikroskopavimas		Vadovėlis, 18, 19 p., metodai „Mikroskopinio preparato ruošimas“, „Mikroskopavimas“, 20 p., laboratorija „Mikroskopavimas“.	Užduočių sąsiuvinis, 5 p., 11, 12 užd.	Savarankiškai paruošia laikinąjį mikroskopinį preparatą ir stebi jį pro mikroskopą. Žino darbo su mikroskopu taisykles ir jų laikosi.
6. Ląstelės – organizmo statybiniai blokai	Daugialąsčiai ir vienaląsčiai organizmai, ląstelės membrana, branduolys, citoplazma, vakuolė, ląstelės sienelė, celiuliozė, ląstelių sultys, chloroplastai, chlorofilas.	Vadovėlis, 23 p., 1–6 užd.; užduočių sąsiuvinis, 5 p., 13 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 6, 7 p., 14–17 užd.	Išvardija gyvūninės ir augalinės ląstelės sudėtines dalis ir nurodo jų paskirtį. Palygina gyvūninę ir augalinę ląstelę. Pateikia augalinių ir gyvūninių ląstelių rūšių pavyzdžių, nurodo jų paskirtį. Palygina skirtingų ląstelių dydžius.
7. Gyvūninių ir augalinių ląstelių stebėjimas pro mikroskopą		Vadovėlis, 24 p., metodas „Mikroskopu tiriamo objekto piešimas ir fotografavimas“, 25 p. laboratorija „Gyvūninės ir augalinės ląstelės“.	Laboratorinių darbų apipavidalinimas.	Paruošia burnos gleivinės, kanadinės elodėjos ir svogūno lukšto dengiamojo audinio mėginius ir stebi juos pro mikroskopą. Atpažįsta pro mokyklinį šviesinį mikroskopą įžiūrimas gyvūninės ir augalinės ląstelės dalis. Piešia ir fotografuoja pro mikroskopą matomą vaizdą, apipavidalina darbą.
8. Nuo ląstelės iki organizmo	Audiniai, organai, organų sistema.	Vadovėlis, 28 p., 1–8 užd.; užduočių sąsiuvinis, 7 p., 18 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 7, 8 p., 19–22 užd.	Apibrėžia audinio, organo ir organų sistemos sąvokas. Pateikia kelis žmogaus audinių, organų ir organų sistemų pavyzdžius, nurodo jų paskirtį. Išvardija augalo organus. Nurodo kelis augalo audinius ir jų paskirtį.
9. Į ląsteles ir iš jų – difuzija.	Molekulės, difuzija, puslaidė membrana.	Vadovėlis, 31 p., 1–6 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 9 p., 23–25 užd.	Apibrėžia difuziją, aiškina šio reiškinio priežastis. Pateikia difuzijos pavyzdžių iš artimiausios aplinkos. Paaiškina puslaidės membranos sąvoką. Nurodo, kur žmogaus organizme vyksta difuzija ir paaiškina jos svarbą.
10. Į ląsteles ir iš jų – osmosas.	Osmosas.	Vadovėlis, 34 p., 1–6 užd., 35 p. laboratorija „Osmosas“.	Laboratorinių darbų išvadų formulavimas; užduočių sąsiuvinis, 10, 11 p., 26–29 užd.	Apibrėžia osmosą. Naudoja dializės maišelio modelį vandens skverbimuisi į ląstelę paaiškinti. Nurodo skirtingos koncentracijos tirpalų poveikį gyvūninėms ir augalinėms ląstelėms.
Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra	Vadovėlis, 36–38 p.

2 skyrius: GYVYBĖS ĮVAIROVĖ Siūlomas pamokų skaičius: 12 pamokų
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Organizmų klasifikavimas	Karlas fon Linėjus, klasifikavimas, klasifikavimo lygmenys, karalystė, tipas, gentis, rūšis, bendriniai ir moksliniai pavadinimai.	Vadovėlis, 42 p., 1–4, 6 užd.; užduočių sąsiuvinis, 12 p., 1–3 užd.	Vadovėlis, 42 p., 5 užd.; užduočių sąsiuvinis, 13, 14 p., 4–6 užd.	Paaiškina gyvųjų organizmų klasifikavimo naudą, nurodo bendriausius klasifikavimo principus. Žino smulkiausią ir stambiausią organizmų klasifikavimo lygmenį (rūšį ir karalystę). Nurodo, kaip sudaromas mokslinis organizmo pavadinimas. Paaiškina, kodėl patogiau vartoti mokslinius organizmų pavadinimus.
2. Kaip atpažinti organizmą?	Atpažinimo raktas.	Vadovėlis, 44 p., 1–5 užd., 45, 46 p., metodai „Naudojimasis atpažinimo raktu“, „Atpažinimo rakto sudarymas“.	Vadovėlis, 44 p., 6 užd., 47 p., laboratorija „Lapuočių medžių atpažinimas iš lapų“; užduočių sąsiuvinis, 15 p., 7 užd.	Naudoja atpažinimo raktą organizmams atpažinti. Sudaro paprastą atpažinimo raktą.
3. Penkios gyvosios gamtos karalystės	Moneros, protistai, grybai, augalai, gyvūnai.	Vadovėlis, 49 p., 1–4 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 15, 16 p., 8, 9 užd.	Apibūdina pasirinktą gyvosios gamtos karalystę. Įvardija esminius karalysčių skirtumus. Pateikia po kelis prie skirtingų karalysčių priskiriamų organizmų pavyzdžius.
4. Bakterijos	Kokai, bacilos, vibrionai, spirilės, žiuželiai, melsvabakterės.	Vadovėlis, 52 p., 1–5 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 17 p., 10–12 užd.	Nurodo svarbiausius bakterijų požymius. Apibūdina bakterijų mitybą. Bakterijas suskirsto į rūšis pagal formą. Nusako bakterijų naudą ir žalą.
5. Protistai	Pirmuonys, dumbliai, žaliadumbliai, rudadumbliai, raudondumbliai, pseudopodijos, kolonijiniai organizmai, gniužulas.	Vadovėlis, 55 p., 1–9 užd., 56 p. metodas „Šieno mirkinio gaminimas ir stebėjimas“, 57 p., laboratorija „Vienaląsčiai organizmai“ (1–3 darbai atliekami išlaikius šieno mirkinį nurodytą laiką).	Užduočių sąsiuvinis, 18, 19 p., 13–17 užd.	Nurodo svarbiausius protistų požymius. Skiria pirmuonis nuo vienaląsčių dumblių. Paaiškina kolonijinio organizmo sąvoką. Pateikia pirmuonių ir dumblių pavyzdžių. Nusako protistų naudą ir žalą.
6. Grybai	Chitinas, vaisiakūnis, hifai, grybiena, sporos, mikorizė, kerpės.	Vadovėlis, 60 p., 1–9 užd., 61 p., laboratorija „Grybai“.	Užduočių sąsiuvinis, 19–21 p., 18–22 užd.	Nurodo svarbiausius grybų požymius. Analizuoja kepurėtojo grybo sandarą. Nurodo, kaip maitinasi grybai. Paaiškina mikorizę. Nusako grybų naudą ir žalą. Geba atskirti dažniausiai randamus valgomuosius grybus nuo nuodingųjų.
7. Augalai I	Samanos, sporiniai induočiai, sėkliniai augalai, rizoidai, sporų dėžutės ir varputės, sorai, šakniastiebis.	Vadovėlis, 65 p., 1–7 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 21–22 p., 23–24 užd.	Nurodo svarbiausius augalų požymius. Palygina gegužlinio ir paparčio sandarą.
8. Augalai II	Plikasėkliai ir gaubtasėkliai augalai, sėklos, kankorėžiai, visžaliai augalai, vyriškieji ir moteriškieji kankorėžiai, žiediniai augalai, žiedai, vaisiai.	Vadovėlis, 67 p., 1–5 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 22–23 p., 25–28 užd.	Nurodo svarbiausius sėklinių augalų požymius. Supranta plikasėklių ir gaubtasėklių augalų pavadinimus (sieja juos su sėklų dangalais). Apibendrintai paaiškina plikasėklių augalų dauginimąsi (paprastosios pušies pavyzdys). Nusako augalų naudą ir žalą.
9. Bestuburiai gyvūnai I	Bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai, pintys, duobagyviai, kirmėlės, moliuskai, nariuotakojai, čiuptuvai, padas, plokščiosios apvaliosios ir žieduotosios kirmėlės.	Vadovėlis, 69 p., 1–7 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 23–24 p., 29–32 užd.	Nurodo svarbiausius gyvūnų požymius. Bestuburius gyvūnus skiria nuo stuburinių. Trumpai apibūdina bestuburių grupes: pinčių, duobagyvių ir kirmėlių. Palygina plokščiąją, apvaliąją ir žieduotąją kirmėlę.
10. Bestuburiai gyvūnai II	Pilvakojai, dvigeldžiai ir galvakojai moliuskai, kriauklė, mantija, vėžiagyviai, voragyviai ir vabzdžiai, galvakrūtinė.	Vadovėlis, 73 p., 1–4 užd.; užduočių sąsiuvinis, 25 p., 33–35 užd., 27 p., 37, 38 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 26 p., 36 užd., 28 p. 39, 40 užd.	Nurodo svarbiausius moliuskų ir nariuotakojų požymius. Palygina pilvakojį, dvigeldį ir galvakojį moliuską. Palygina vėžiagyvį, voragyvį, ir vabzdį.
11. Bestuburių gyvūnų stebėjimas		Vadovėlis, 74, 75 p., laboratorija „Bestuburiai gyvūnai”.	Laboratorinių darbų apipavidalinimas.	Stebi pasirinktą bestuburį gyvūną ir aprašo stebėjimo rezultatus. Paruošia vabzdžio preparatą. Žino darbo su smulkiais gyvūnais taisykles ir jų laikosi.
12. Stuburiniai gyvūnai	Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai, žvynai, pelekai, plunksnos, sparnai, snapas, kailis, gimda, pieno liaukos, šaltakraujai ir šiltakraujai gyvūnai.	Vadovėlis, 77 p., 1–7 užd., 78, 79 p., metodai „Ekskursija į muziejų” ir „Minčių žemėlapio sudarymas”.	Užduočių sąsiuvinis, 29, 30 p., 41, 42 užd.; siūloma ekskursija į T. Ivanausko zoologijos muziejų Kaune.	Nurodo svarbiausius žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių požymius, priskiria šių grupių gyvūnus prie šaltakraujų arba šiltakraujų. Aktyviai dalyvauja rengiant ekskursiją į muziejų. Savarankiškai ieško ir randa informacijos, moka ją apibendrinti ir pateikti. Sudaro minčių žemėlapį.
Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra	Vadovėlis, 80–82 p.

3 skyrius: MITYBA IR VIRŠKINIMAS Siūlomas pamokų skaičius: 9 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Maiste yra gyvybiškai svarbių medžiagų	Angliavandeniai, riebalai, baltymai, maisto medžiagos, maistinė vertė, vitaminai, mineralinės ir skaidulinės medžiagos, skorbutas, rachitas, mažakraujystė.	Vadovėlis, 85 p., 1–5 užd., 86 p. laboratorija „Maisto medžiagų nustatymas”.	Užduočių sąsiuvinis, 31 p., 1–3 užd.	Angliavandenius, riebalus ir baltymus įvardija kaip maisto medžiagas ir nurodo jų naudojimą žmogaus organizme. Nusako vitaminų, vandens, mineralinių ir skaidulinių medžiagų reikšmę organizmui. Pasirinktuose produktuose nustato maisto medžiagas.
2. Kaip sveikai maitintis?	Subalansuota mityba, nutukimas, dieta, anoreksija, vegetarai.	Vadovėlis, 90 p., 1–7 užd., 91 p. metodas „Maisto produktų etikečių tyrimas”.	Vadovėlis, 90 p., 8 užd.; užduočių sąsiuvinis, 32–35 p., 4–6 užd.	Paaiškina subalansuotos mitybos sąvoką. Analizuoja sveikos mitybos ratą. Suvokia mitybos režimo svarbą. Nurodo nutukimo priežastis. Analizuoja maisto produktų etiketes.
3. Dantys susmulkina maistą	Kandžiai, kapliai, iltiniai ir krūminiai dantys, pieniniai ir nuolatiniai dantys, dantenos, emalis, dentinas, danties ertmė, cementas, dantų ėduonis.	Vadovėlis, 93 p., 1–6 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 35, 36 p., 7–10 užd.	Išvardija dantų rūšis, nurodo jų paskirtį. Analizuoja danties sandarą. Paaiškina, dantų ėduonies atsiradimą. Nurodo priemones, kurios padeda išvengti ėduonies.
4. Virškinimas	Virškinimas, virškinimo traktas, seilės, virškinimo fermentai, aminorūgštys, glicerolis, riebalų rūgštys, įsiurbimas, išmatos, išeinamoji anga.	Vadovėlis, 97 p., 1–6 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 37, 38 p., 11–14 užd.	Suvokia maisto virškinimą, kaip didelių molekulių skilimą į mažas. Žino į kokias molekules virškinimo trakte skyla maisto medžiagos. Paaiškina virškinimo fermentų paskirtį. Virškinimo trakto piešinyje parodo, kur vyksta virškinimas, įsiurbimas ir nesuvirškinto maisto šalinimas.
5. Maisto kelias virškinimo traktu	Seilių liaukos, antgerklis, stemplė, skrandis, kepenys, kasa, plonoji ir storoji žarna, plonosios žarnos gaureliai.	Vadovėlis, 99 p., 1–7 užd., 100 p., laboratorija „Virškinimas“.	Užduočių sąsiuvinis, 38–40 p., 15–18 užd.	Žino svarbiausius žmogaus virškinimo sistemos organus. Paaiškina maisto rijimą ir slinkimą stemple. Išvardija virškinimo sulčių išskiriančius organus ir liaukas. Nurodo, kokios medžiagos skverbiasi į plonosios žarnos gaurelius.
6. Kitų organizmų mityba	Virškinamoji vakuolė, viduląstelinis virškinimas, virškinimo ertmė, ryklė, gurklys, kloaka.	Vadovėlis, 103 p., 1–6 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 40–41 p., 19–22 užd.	Amebos pavyzdžiu paaiškina viduląstelinį viršinimą. Analizuoja maisto virškinimą paprastoje virškinimo sistemoje (hidros, planarijos). Palygina paprastas ir sudėtingesnes virškinimo sistemas (slieko, žiogo). Įvardija paukščio virškinimo sistemos ypatumus.
7. Plačiau apie žinduolių mitybą.	Mėsėdžiai, augalėdžiai, visaėdžiai žinduoliai, didysis prieskrandis, atrajotojai.	Vadovėlis, 105 p., 1–6 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 41–43 p., 23–26 užd.	Nurodo mėsėdžio žinduolio (šuns arba vilko) ir augalėdžio žinduolio (karvės) virškinimo sistemos ypatumus. Palygina mėsėdžio, visaėdžio ir augalėdžio žarnyno ilgį.
8. Mitybos būdai	Planktonas, filtravimas, sifonai, radulė, išorinis virškinimas, nuodų liaukos, nuodingieji dantys, dilgiosios ląstelės.	Vadovėlis, 108 p., 1–6 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 43, 44 p., 27–30 užd.	Paaiškina bedantės mitybą filtravimo būdu. Nurodo, kaip gyvūnai prisitaikę misti kietu ir skystu maistu. Voro pavyzdžiu paaiškina išorinį virškinimą. Nusako nuodų liaukų reikšmę gyvatei ir dilgiųjų ląstelių – hidrai.
9. Parazitai ir skaidytojai	Parazitai, skaidytojai, šeimininkas, išoriniai ir vidiniai parazitai, toksinai, salmoneliozė.	Vadovėlis, 111 p., 1–6 užd., 113 p., metodas „Informacinio plakato ruošimas“.	Vadovėlis, 111 p., 7 užd.; užduočių sąsiuvinis, 45, 46 p., 31–35 užd.	Paaiškina parazito ir skaidytojo sąvokas. Skirsto parazitus į vidinius ir išorinius. Pateikia pavyzdžių, kaip parazitai prisitaikę parazituoti šeimininko organizme. Apibūdina skaidytojų mitybą. Apibrėžia skaidytojų reikšmę. Pateikia skaidytojų daromos žalos pavyzdžių. Paaiškina, kaip galima išvengti užsikrėtimo salmonelioze. Parengia informacinį plakatą apie pasirinktą parazitą.
Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra	Vadovėlis, 114–116 p.

4 skyrius: KVĖPAVIMAS, KRAUJOTAKA IR ŠALINIMAS Siūlomas pamokų skaičius: 10 pamokų
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Kvėpavimas	Kvėpavimas, viduląstelinis kvėpavimas, kvėpavimo reakcijos, mitochondrijos.	Vadovėlis, 127 p., 1–8 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 1, 2 p., 1–4 užd.	Skiria viduląstelinį kvėpavimą nuo kvėpavimo judesių (įkvėpimo ir iškvėpimo). Išvardija kvėpavimo reakcijų žaliavas ir produktus. Užrašo žodinę kvėpavimo reakcijų lygtį. Aiškina, kur organizmas naudoja per kvėpavimo reakcijas išsiskyrusią energiją.
2. Kvėpavimo sistema	Nosies ertmė, trachėja, bronchai, plaučiai, alveolės, dujų apykaita, kvėpuojamasis paviršius, tarpšonkauliniai raumenys, diafragma.	Vadovėlis, 129 p., 1–6 užd., 131 p., metodas „Skritulinės diagramos braižymas“, 132 p., laboratorija „Kvėpavimas“.	Vadovėlis, 130 p., metodas „Modeliai biologijos pamokose“, užduočių sąsiuvinis, 2, 3 p., 5–9 užd.	Žino žmogaus kvėpavimo sistemos organus. Aiškina dujų apykaitą alveolėje. Lygina įkvėpto ir iškvėpto oro sudėtį. Braižo oro sudėties skritulines diagramas. Paaiškina kvėpavimo judesius. Pasigamina modelių, kurie padeda geriau suprasti kvėpavimo sistemos darbą.
3. Dujų apykaita kituose organizmuose	Žiaunos, trachėjos, kvėptukai.	Vadovėlis, 135 p., 1–7 užd.	Užduočių sąsiuvinis 4, 5 p., 10–14 užd.	Palygina dujų apykaitą amebos, slieko, žuvies, vynuoginės sraigės ir žiogo organizmuose.
4. Širdis – gyvoji pompa	Širdis, prieširdis, skilvelis, venos, arterijos, širdies vožtuvai.	Vadovėlis, 137 p., 1–6 užd., 138 p., metodas „Pulso matavimas“.	Užduočių sąsiuvinis 6 p., 15, 16 užd.	Nurodo širdies paskirtį. Apibendrintai nupasakoja širdies sandarą ir paaiškina širdies darbą. Išmatuoja pulsą.
5. Kraujotaka	Arterijos, kapiliarai, venos, kraujospūdis.	Vadovėlis, 141 p., 1–7 užd.	Užduočių sąsiuvinis 6, 7 p., 17–19 užd.	Apibūdina kraujagyslių rūšis, nurodo skirtumus. Paaiškina, kaip žmogaus organizme teka kraujas.
6. Kraujo sudėtis ir savybės	Kraujo plazma, raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai), baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), kraujo plokštelės, hemoblobinas, krešulys, audinių skystis.	Vadovėlis, 143 p., 1–7 užd.	Užduočių sąsiuvinis 8 p., 20–23 užd.	Nurodo kraujo sudedamąsias dalis ir jų paskirtį. Aiškina medžiagų apykaitą tarp kraujo ir ląstelių.
7. Organizmo atsakas į fizinį krūvį	Fizinis krūvis, prakaitavimas, šilumos išspinduliavimas.	Vadovėlis, 146 p., 1–6 užd., 147 p., laboratorija „Kaip tavo organizmas reaguoja į krūvį?“.	Užduočių sąsiuvinis 9 p., 24–26 užd.	Apibrėžia fizinio krūvio sąvoką. Nurodo fizinio krūvio poveikį žmogaus organizmui. Apibūdina apsaugos nuo perkaitimo būdus. Paaiškina reguliaraus fizinio krūvio naudą.
8. Medžiagų pernaša kituose organizmuose	Atviroji ir uždaroji kraujotakos sistemos, mažasis ir didysis kraujo apytakos ratai.	Vadovėlis, 149 p., 1–6 užd.	Užduočių sąsiuvinis 10, 11 p., 27–30 užd.	Palygina atvirąją ir uždarąją kraujotakos sistemas. Pateikia tokias sistemas turinčių gyvūnų pavyzdžių. Analizuoja vieno rato žuvies kraujotakos sistemą ir dviejų ratų žmogaus kraujotakos sistemą.
9. Atliekų šalinimas	Šlapalas, inkstai, šlapimas, šlapimtakiai, šlapimo pūslė, šlaplė, nefronai.	Vadovėlis, 151 p., 1–6 užd., užduočių sąsiuvinis 12 p., 31, 32 užd.	Užduočių sąsiuvinis 12, 13 p., 33–36 užd.	Išvardija šalinimo organus ir jų šalinamas medžiagas. Apibendrintai paaiškina, kaip iš žmogaus organizmo šalinamas šlapalas. Žino žmogaus šlapimo šalinimo sistemos organus. Supranta vandens pusiausvyros palaikymą žmogaus organizme.
10. Šalinimas kituose organizmuose	Nefridijos, Malpigijaus vamzdeliai, pulsuojančioji vakuolė.	Vadovėlis, 153 p., 1–5 užd.	Užduočių sąsiuvinis 14 p., 37–39 užd.	Apibendrintai nagrinėja slieko ir žiogo šalinimo sistemas. Nurodo, kaip vandens pusiausvyrą organizme palaiko žuvys ir gėlavandeniai pirmuonys. Papasakoja apie kelis vandenį prisitaikiusius taupyti sausumos gyvūnus.
Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra	Vadovėlis, 154–156 p.

5 skyrius: ATRAMA IR JUDĖJIMAS Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Įvairūs gyvūnai – skirtingi griaučiai	Hidrostatiniai, išoriniai ir vidiniai griaučiai, sąnariai, kaulai, kremzlės, ašiniai ir galūnių griaučiai, kaukolė, stuburas, krūtinės ląsta, galūnės.	Vadovėlis, 159 p., 1–7 užd.	Užduočių sąsiuvinis 15, 16 p., 1–4 užd.	Apibūdina ir palygina hidrostatinius, išorinius ir vidinius griaučius. Pateikia skirtingus griaučius turinčių gyvūnų pavyzdžių. Įvardija pagrindines stuburinio gyvūno griaučių dalis, nusako jų paskirtį.
2. Žmogaus griaučiai	Kaulų čiulpai, slanksteliai, kremzliniai diskai, vertikalioji laikysena.	Vadovėlis, 161 p., 1–7 užd., 164 p., laboratorija „Griaučiai“.	Užduočių sąsiuvinis 16–18 p., 5–9 užd.	Apibrėžia kaulinio ir kremzlinio audinio ypatumus. Apibendrintai žino ilgojo galūnės kaulo sandarą. Apibūdina žmogaus stuburo ypatumus. Nurodo, kaip žmogaus griaučiai pritaikyti vertikaliajai laikysenai.
3. Sąnariai ir raumenys	Sąnario raiščiai, raumenų skaidulos, sausgyslės, dvigalvis ir trigalvis žasto raumuo, lenkiamieji ir tiesiamieji raumenys, raumenys antagonistai, mimikos raumenys.	Vadovėlis, 166 p., 1–6 užd., 167 p., laboratorija „Sąnariai ir raumenys“.	Užduočių sąsiuvinis 19, 20 p., 10–13 užd.	Apibendrintai aiškina sąnario sandarą. Žino griaučių raumenų paskirtį ir raumens sandarą. Nagrinėja dvigalvio ir trigalvio žasto raumens darbą, nurodo, kuris iš jų lenkiamasis, o kuris – tiesiamasis. Aiškina mimikos raumenų reikšmę.
4. Judėjimas sausumoje	Ėjimas, bėgimas, ėjimas žingine, bėgimas risčia ir šuoliais, ropojimas, šokavimas, šliaužimas.	Vadovėlis, 169 p., 1, 3–7 užd., užduočių sąsiuvinis 20 p., 14, 15 užd.	Vadovėlis, 169 p., 2 užd., užduočių sąsiuvinis 21, 22 p., 16–19 užd.	Apibūdina žmogaus ir arklio judėjimą, atpažįsta judėjimo būdus. Nagrinėja kitus gyvūnų judėjimo sausumoje būdus: ropojimą, šokavimą, šliaužimą.
5. Paukščiai – padangių skrajūnai	Keliamoji jėga, plasnojamieji raumenys, oro maišai, plasnojamosios, vairuojamosios, dengiamosios ir pūkinės plunksnos, stiebas, vėtyklės, spaiglys, šakelės, plasnojamasis skrydis, sklandomasis skrydis.	Vadovėlis, 172 p., 1–7 užd., 173 p., laboratorija „Paukščio plunksnos ir skrydis“, užduočių sąsiuvinis 22 p., 20 užd.	Užduočių sąsiuvinis 23, 24 p., 21–25 užd.	Apibūdina paukščio kūno sandarą, nurodo, kaip ji pritaikyta skrydžiui. Išvardija plunksnų rūšis, nurodo jų paskirtį. Paaiškina plunksnos sandarą ir savybes. Apibūdina plasnojamąjį ir sklandomąjį skrydį.
6. Judėjimas vandenyje	Nugaros, pauodegio, uodegos, krūtinės ir pilvo pelekai, plaukiojamoji pūslė, plaukiojamoji plėvė, reaktyvinis ir ameboidinis judėjimas.	Vadovėlis, 175 p., 1–5 užd., 176 p., laboratorija „Judėjimas vandenyje“.	Užduočių sąsiuvinis 24, 25 p., 26–29 užd.	Apibūdina žuvies kūno sandarą, nurodo, kaip ji pritaikyta judėti vandenyje. Paaiškina varlės, galvakojo moliusko ir vienaląsčių organizmų judėjimą vandenyje.
Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra	Vadovėlis, 178–180 p.

6 skyrius: NERVŲ SISTEMA IR JUTIMAI Siūlomas pamokų skaičius: 10 pamokų
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Jutimo organai ir pojūčiai	Jutimo organai, rega, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis, receptoriai, dirgiklis, nervinis impulsas, galvos smegenys, pojūčiai.	Vadovėlis, 183 p., 1–8 užd.	Užduočių sąsiuvinis 26 p., 1, 2 užd.	Išvardija žmogaus jutimo organus ir jutimus. Nusako jutimų reikšmę kasdieniame gyvenime. Paaiškina, kaip susidaro pojūčiai.
2. Akis – regos organas	Rainelė, vyzdys, odena, ragena, lęšiukas, stiklakūnis, gyslainė, tinklainė, ašarų liauka, antakiai, akies vokas blakstienos, ašarų kanalėliai, regos nervas, erdvinis matymas, sudėtinės akys.	Vadovėlis, 183 p., 1–7 užd., 187 p., laboratorija „Akis ir rega“, užduočių sąsiuvinis 27 p., 3–5 užd.	Užduočių sąsiuvinis 28–30 p., 6–10 užd.	Apibūdina akies išorę. Nusako išorinių apsauginių darinių paskirtį. Nagrinėja akies pjūvio iliustraciją, nurodo pagrindines akies dalis. Paaiškina vaizdo pojūčio susidarymą, erdvinį matymą. Palygina žmogaus ir pasirinktų gyvūnų regą.
3. Projektas „Gyvenimas tamsoje“		Vadovėlis, 191 p., 1–9 užd.	Užduočių sąsiuvinis 30 p., 11 užd.	Suvokia regos svarbą. Išvardija svarbiausias gyvenimiškas aklųjų ir silpnai matančiųjų žmonių problemas. Toleruoja žmones su negalia.
4. Ausis – klausos organas	Ausų kaušeliai, klausomoji landa, būgnelis, klausomieji kauleliai, sraigė, klausos nervas, girdimumo ribos.	Vadovėlis, 193 p., 1–6 užd., 194 p., laboratorija „Ausi ir klausa“	Užduočių sąsiuvinis 30, 31 p., 12–14 užd.	Išvardija pagrindines žmogaus ausies dalis. Paaiškina garso pojūčio susidarymą, garso krypties nustatymą. Nurodo žmogaus girdimumo ribas. Palygina žmogaus ir pasirinktų gyvūnų klausą.
5. Projektas „Gyvenimas tyloje“		Vadovėlis, 197 p., 1, 2, 6 užd.	Vadovėlis, 197 p., 3–5 užd.	Suvokia klausos svarbą. Išvardija svarbiausias gyvenimiškas kurčiųjų ir silpnai girdinčiųjų žmonių problemas. Toleruoja žmones su negalia. Geba pasisveikinti ir susipažinti gestų kalba.
6. Odos jutimai	Antodis, tikroji oda, skausmo, lytėjimo, šalčio, šilumos ir spaudimo receptoriai.	Vadovėlis, 199 p., 1–8 užd., 200 p., laboratorija „Odos jutimai“.	Užduočių sąsiuvinis 31, 32 p., 15, 16 užd.	Apibendrintai žino žmogaus odos sandarą. Išvardija odoje esančius receptorius, žino, kokie dirgikliai juos veikia. Paaiškina skausmo pojūčio naudą. Palygina žmogaus ir pasirinktų gyvūnų lytėjimo jutimą.
7. Skonio ir kvapo jutimas	Uodžiamoji sritis, uoslės nervas.	Vadovėlis, 202 p., 1–8 užd., 203 p., laboratorija „Skonis ir kvapas“.	Užduočių sąsiuvinis 32, 33 p., 18, 19 užd.	Paaiškina skonio ir kvapo pojūčių susidarymą. Nurodo skonio ir kvapo jutimų reikšmę. Palygina žmogaus ir pasirinktų gyvūnų skonio bei uoslės jutimus.
8. Nervų sistema	Galvos ir nugaros smegenys, centrinė nervų sistema, nervai, nerviniai mazgai, nervinė grandinėlė.	Vadovėlis, 205 p., 1–6 užd.	Užduočių sąsiuvinis 33, 34 p., 20–22 užd.	Paaiškina nervų sistemos paskirtį. Išvardija ir iliustracijose atpažįsta svarbiausias žmogaus nervų sistemos dalis. Palygina žmogaus ir pasirinktų gyvūnų nervų sistemas.
9. Dirgiklis – nervų sistema – atsakas	Refleksas, nevalingas veiksmas, reflekso lankas, valingas veiksmas, reakcijos laikas.	Vadovėlis, 207 p., 1–7 užd., 208 p., laboratorija „Reakcijos laikas“.	Užduočių sąsiuvinis 34, 35 p., 23–27 užd.	Paaiškina reflekso sąvoką. Nubraižo paprasto reflekso lanko schemą, įvardija dirgiklį ir atsaką. Nurodo refleksų reikšmę. Skiria valingą atsaką nuo nevalingo atsako (reflekso). Nustato reakcijos laiką.
10. Bestuburių judėjimo ir jutimų stebėjimas		Vadovėlis, 210, 211 p., laboratorija „Bestuburių judėjimas ir jutimai“.		Paruošia bandymams reikalingas priemones. Stebi bestuburių judėjimą, lygina jutimus. Apibendrina bandymų rezultatus.
Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra	Vadovėlis, 212–214 p.

7 skyrius: AUGALO ORGANIZMAS Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Žiedinio augalo sandara	Šaknys, stiebas, lapai, ūglis, lapalakštis, lapkotis, lapo gyslos, paprastieji ir sudėtiniai lapai, žiedai, žiedynai, vaisiai, pumpurai, liemeninė ir kuokštinė šaknų sistemos.	Vadovėlis, 217 p., 1–7 užd., 218 p., metodas „Herbariumo ruošimas“.	Užduočių sąsiuvinis, 36 p., 1–3 užd.	Išvardija augalo organus, nurodo jų funkcijas. Pateikia skirtingus stiebus, lapus ir šaknų sistemas turinčių augalų pavyzdžių. Geba paruošti augalų herbarą.
2. Augalų mityba	Sintezė, fotosintezė, chlorofilas, chloroplastai.	Vadovėlis, 221 p., 1–6 užd. 222 p., laboratorija „Fotosintezė“, užduočių sąsiuvinis, 37 p., 5, 6 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 37 p., 4 užd., 38 p., 7 užd.	Apibūdina fotosintezę kaip procesą, vykstantį augalų lapų ląstelėse esančiuose chloroplastuose, kurio metu sukaupiama energija. Atlieka bandymus fotosintezei stebėti, aprašo jų rezultatus.
3. Lapas – žalioji gamykla	Epidermis, žiotelės, purusis ir statinis lapo sluoksniai, lapų mozaika.	Vadovėlis, 225 p., 1–6 užd., 226 p., laboratorija „Lapo sandara“.	Užduočių sąsiuvinis, 38, 39 p., 8–10 užd.	Paruošia ir pro mikroskopą stebi augalo lapo skersinio pjūvio mėginį. Atpažįsta jame epidermį, asimiliacinį audinį ir lapo gyslą. Susieja lapo audinių ypatumus su jų paskirtimi.
4. Kam augalai naudoja gliukozę?		Vadovėlis, 229 p., 1–6 užd., užduočių sąsiuvinis, 39 p., 11 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 40 p., 12–14 užd.	Apibūdina kvėpavimą, kaip procesą, vykstantį augalų ląstelėse, kurio metu išlaisvinama energija. Paaiškina, kaip augalai naudoja gliukozę. Susieja fotosintezę ir kvėpavimą, kaip energijos sukaupimo ir išlaisvinimo procesus, be kurių neįmanoma gyvybinė veikla.
5. Medžiagų pernaša ir atrama	Mediena, karniena, vandens ir rėtiniai indai, indų kūleliai, šakniaplaukiai, ligninas, ramstinis audinys.	Vadovėlis, 231 p., 1–9 užd. 232 p., laboratorija „Medžiagų pernaša augalo organizme“, užduočių sąsiuvinis, 42 p., 18 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 41 p., 15–17 užd., 42 p., 19, 20 užd.	Aiškindamiesi, kaip vanduo ir mineralinės medžiagos per šakniaplaukius patenka į augalą, remiasi žiniomis apie difuziją bei osmosą. Paruošia žolinio augalo stiebo skersinio pjūvio mikroskopinį mėginį, ir stebi indų kūlelius. Paaiškina medžiagų pernašą augale. Susieja medienos ląstelių ypatumus su atramine funkcija.
6. Vandens garinimas pro lapus	Transpiracija, transpiracijos srovė, žiotelės, varstomosios ląstelės, vytimas.	Vadovėlis, 235 p., 1–6 užd. 236 p., laboratorija „Transpiracija“, užduočių sąsiuvinis, 43 p., 22, 23 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 42, 43 p., 21, 24 užd.	Nurodo žiotelių paskirtį ir varstymosi priežastis. Paaiškina transpiracijos srovės susidarymą. Nurodo transpiracijos svarbą. Apibūdina aplinkos veiksnių įtaką transpiracijos intensyvumui.
7. Augalams būtinos mineralinės medžiagos	Tręšimas, organinės ir neorganinės trąšos.	Vadovėlis, 239 p., 1–7 užd.	Užduočių sąsiuvinis, 44 p., 25–27 užd.	Nurodo kelias augalų įsiurbiamas mineralines medžiagas, paaiškina jų svarbą augalo organizmui. Nurodo mineralinių medžiagų kaupimosi ir išnešimo iš dirvožemio procesus. Supranta, kodėl tręšiami dirbamieji laukai. Išvardija keletą trąšų, skirsto jas į organines ir neorganines.
8. Projektas „Atradimai pavasario pievoje“		Organizuojama viena arba kelios išvykos į gamtą, per kurias mokiniai ieško žydinčių augalų, juos apibūdina, renka, fotografuoja.	Rastų augalų herbaro ruošimas.	Naudoja vadovą augalams atpažinti. Aprašo rastus augalus ir paruošia herbarą. Sudaro atpažinimo raktą.
Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra	Vadovėlis, 242– 244 p.

Edvardas Baleišis, Vilija Zdanevičienė