Ši Curto Hohoffo knyga pirmą kartą pasirodė 1952 m. Joje autorius, pokariu tapęs garsiu rašytoju, literatūros kritiku ir publicistu, dalinasi savo patirtimi Antrojo pasaulinio karo Rytų fronte. Jis aprašo susirėmimus prie vadinamosios Stalino linijos, Dniepro ir Stalingrado stepėse. Hohoffas prisimena niūrią rusišką žiemą, kovose kritusius bičiulius, apokaliptinėse skerdynėse tarp dviejų totalitarinių režimų susirėmusių karių kasdienybę.

Ši knyga – vienas pirmųjų autentiškų karo dienoraščių, pasirodžiusių Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo. Jos žinomumas neblėsta iki šiol.

***

„Rusai pasirodydavo vidury baltos dienos, tačiau dažniausiai grįždavo nieko nepešę. Tekdavo trumpai susikauti, kartais įvydavo net nedidelis mūšis, bet gana dažnai viskas baigdavosi tuo, kad iš trisdešimties vyrų tik kas dešimtas rasdavo kelią atgal. [...]

Su savotišku moraliniu siaubu pastebėjau, kad šie iš arti tokie kruvini įvykiai iš toli įgaudavo pavojingo žavesio. Atskiro žmogaus skausmas, žaizdos, mirtis čia niekam nerūpėjo, svarbu tik sėkmė arba nesėkmė.“

Iš vokiečių kalbos vertė Asta Dvilaitienė

Serija „II pasaulinis karas“

368 p., 14,5 x 21,5 cm, kieti viršeliai