TEMINIS PLANAS VADOVĖLIUI SPEKTRAS 9

 

(Jolanta Gutauskaitė, Aušra Kynienė, Žana Kovaliūnienė, Petras Lozda, Rimantas Rozga),

BRIEDIS, 2009

 

I skyrius: temperatūra ir vidinė energija

Siūlomas pamokų skaičius: 7

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Vidinė energija

Vidinė energija, džaulis.

SPEKTRAS, 7 p., 1–8 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 1 p., 1–4 užd., 2 p. 5–8 užd.

Apibūdina kūnų vidinę energiją, žino jos matavimo vienetą. Paaiškina, kaip susijusi kūno vidinė energija ir temperatūra.

2. Dalelių judėjimas, temperatūra ir vidinė energija

Šiluminis judėjimas, absoliutusis nulis, Kelvino skalė, kelvinas, absoliučioji temperatūra.

SPEKTRAS, 9 p., 1–7 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 3 p., 9–15 užd., 4 p. 16–18 užd.

Supranta, kas yra šiluminis judėjimas. Paaiškina, kaip jis priklauso nuo temperatūros. Žino Celsijaus ir Kelvino temperatūrų skales, moka perskaičiuoti temperatūras. Paaiškina, kas yra absoliutusis nulis, absoliučioji temperatūra, žino pagrindinį jos matavimo vienetą – kelviną.

3. Vidinės energijos kitimas

Šiluminis laidumas, konvekcija, šiluminis spinduliavimas.

SPEKTRAS, 13 p., 1–12 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 5 p., 20–23 užd.

Apibūdina, kokiais būdais galima keisti vidinę energiją. Palygina ir paaiškina šilumos perdavimo būdus.

4. Šiluminės energijos matavimas

Šilumos kiekis, džaulis, savitoji šiluma, džaulis kilogramui Celsijaus laipsniui.

SPEKTRAS, 15 p., 1–5 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 6 p., 24, 25 užd., 7 p. 26 užd.

Supranta ir paaiškina šilumos kiekio sąvoką. Apibūdina savitąją šilumą, žino pagrindinį jos matavimo vienetą. Paprasčiausiais atvejais moka apskaičiuoti šilumos kiekį, reikalingą kūnui sušildyti. Geba pertvarkyti šilumos kiekio formulę ir apskaičiuoti kūno masę, temperatūros pokytį, savitąją šilumą, analizuoti grafikus.

5. Laboratorinis darbas „Savitosios šilumos nustatymas“

 

SPEKTRAS, 17 p.

SPEKTRAS, 17 p., 1–3 užd.

Geba savarankiškai atlikti eksperimentą, praktiškai nustatyti medžiagos savitąją šilumą.

6. Kuro energija ir degimo šiluma

Kuras, savitoji degimo šiluma, džaulis kilogramui.

SPEKTRAS, 19 p., 1–9 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 7 p., 27, 28 užd., 8 p. 31–33 užd.

Apibūdina kuro savitąją degimo šilumą, žino pagrindinį jos matavimo vienetą. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoja šilumos kiekį, išsiskiriantį degant kurui.

7. Būsto šiltinimas

Šiluminės izoliacijos koeficientas, termoizoliacinės medžiagos, stiklo paketas.

SPEKTRAS, 21 p., 1–6 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 9 p., 34–37 užd.

Paaiškina, kodėl ir kokiais būdais šaltuoju metų laiku šiluma perduodama į aplinką.

Supranta, kas yra šiluminės izoliacijos koeficientas, kokias medžiagos savybes jis apibūdina. Palygina termoizoliacines medžiagas. Nurodo kelis šilumos taupymo nebloginant gyvenimo kokybės būdus.

Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys

SPEKTRAS, 23–24 p.

 

 

 

 

II skyrius: medžiagos agregatinės būsenos

Siūlomas pamokų skaičius: 7

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Lydymasis ir kietėjimas

Lydymasis kietėjimas, lydymosi temperatūra, savitoji lydymosi šiluma.

SPEKTRAS,  28 p., 1–8 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 4 p., 5, 10, 12 užd.

Apibūdina lydymosi ir kietėjimo procesą. Supranta ir paaiškina šiuos procesus molekuliniu ir energetiniu požiūriu. Atlieka elementarius skaičiavimus. Apibūdina savitąja lydymosi šilumą.

2. Laboratorinis darbas „Savitosios lydymosi šilumos nustatymas“

 

SPEKTRAS, 29 p., 1–5 užd.

 

Geba savarankiškai suplanuoti ir atlikti stebėjimus. Pagal pateiktą pavyzdį apskaičiuoti dydžius, pildyti jų reikšmių lenteles. Įvertina matavimo paklaidą.

3. Garavimas ir kondensacija

Garavimas, kondensacija, sotieji garai.

SPEKTRAS, 31 p., 5–8 užd., užduočių sąsiuvinis 13 p., 16 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 12 p., 13–15 užd.

Apibūdina garavimo ir kondensacijos procesą. Supranta ir paaiškina šiuos procesus molekuliniu ir energetiniu požiūriu. Atlieka elementarius skaičiavimus.

4. Virimas ir savitoji garavimo šiluma

Virimas, virimo temperatūra, savitoji garavimo šiluma.

SPEKTRAS, 35 p., 1–6 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 16 p., 24 užd.

Apibūdina virimo procesą. Supranta ir paaiškina šį procesą molekuliniu ir energetiniu požiūriu. Atlieka elementarius skaičiavimus. Apibūdina savitąja garavimo šilumą.

5. Virimo temperatūra

 

SPEKTRAS, 39 p., 1–5 užd., 41 p., praktinis darbas nr.1 arba nr. 2.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 16 p., 25–26 užd.

Žino, kas yra virimo temperatūra, nuo ko ji priklauso, kaip galima pakeisti. Geba analizuoti grafikus.

6. Medžiagos agregatinės būsenos kitimo dalelinis modelis

Vidinė energija, šilumos kiekis.

SPEKTRAS,  42 p., 1–6 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 17 p., 28–30 užd.,  18 p., 34 užd., 19 p., 36 užd.

Geba medžiagos būsenos kitimus paaiškinti remiantis molekulių modeliu. Geba analizuoti grafinę informaciją.

7. Šaldytuvas ir šilumos siurblys

Kompresorius, išsiplėtimo vožtuvas, garintuvas, kondensatorius, šilumos siurblys.

SPEKTRAS,  45 p., 9–11 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 20 p., 37, 38 užd.

Aiškina, kaip veikia šaldytuvas, oro kondicionierius, šilumos siurblys. Žino, kad šie prietaisai yra keletas virimo praktinio pritaikymo pavyzdžių.

Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys

SPEKTRAS, 47–48 p.

 

III skyrius: Šiluminiai varikliai

Siūlomas pamokų skaičius: 3

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Šiluma, darbas, šiluminiai varikliai

Naudingumo koeficientas, šiluminis variklis, šildytuvas, aušintuvas, darbinė medžiaga, išorės degimo variklis.

SPEKTRAS, 52 p., 2, 4, 5, 8  užd..

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 21 p., 3–6 užd.

Supranta, kad visas darbas negali būti paverstas šiluma, ir atvirkščiai. Paaiškina, kas yra šiluminiai varikliai, koks jų veikimo principas. Apibūdina šiluminių variklių naudojimo įtaką

aplinkai. Atlieka elementarius skaičiavimus.

2. Karšti garai atlieka darbą

Garo variklis, garo turbina, rotorius, statorius.

SPEKTRAS, 55 p., 2–9 užd., 59 p., praktinis darbas nr.1.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 23 p., 10 užd., 24 p., 11, 12 užd.

Bendrais bruožais apibūdina garo variklius. Žino ir geba spręsti ekologines problemas susijusias su garo variklių panaudojimu. Žino šių variklių praktinį pritaikymą.

3. Vidaus degimo varikliai

Vidaus degimo variklis, keturtaktis variklis, dvitaktis variklis, dyzelinis variklis.

SPEKTRAS, 58 p. 1–4, 59 p., praktinis darbas nr.2.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 25 p., 16 užd., 26 p., 18–20 užd., 27 p., 21, 22 užd.

Bendrais bruožais apibūdina vidaus degimo variklius. Žino ir geba spręsti ekologines problemas susijusias su šių variklių panaudojimu. Žino šių variklių praktinį pritaikymą.

Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys

SPEKTRAS, 61–62 p.

 

IV skyrius: Magnetizmas

Siūlomas pamokų skaičius: 4

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Magnetinė trauka

Magnetai, nuolatiniai magnetai, feromagnetikai, feritai, šiaurinis magnetinis polius, pietinis magnetinis polius, magnetinė trauka, magnetinė jėga.

SPEKTRAS, 65 p., 1–11 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 28 p., 1,2 užd.

Pateikia nuolatinių magnetų naudojimo pavyzdžių, žino, kas yra feromagnetikai, feritai. Paaiškina magnetinio poliaus sąvoką, nurodo, kaip žymimi magnetų poliai. Paaiškina magnetinės traukos reiškinį, apibūdina magnetinę jėgą. Paaiškina, kokios įtakos magnetinei traukai turi atstumas iki magneto.

2. Magnetinė sąveika ir magnetinis laukas

Magnetinis laukas, magnetinio lauko jėgų linijos, magnetinės linijos, magnetinė rodyklė, vienalytis magnetinis laukas.

SPEKTRAS, 68 p., 1–9 užd., užduočių sąsiuvinis 28 p., 3, 4 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 29 p. 5–7 užd. 30 p. 8–11, 31 p. 12–13.

Paaiškina magnetinės sąveikos reiškinį. Apibūdina ir paaiškina magnetinį lauką, jo kilmę. Supranta, kas yra magnetinio lauko jėgų linijos, ką jos vaizduoja. Geba pavaizduoti strypinio ir pasaginio magnetų magnetines linijas bei nurodyti jų kryptį. Žino, koks magnetinis laukas vadinamas vienalyčiu.

3. Žemės magnetinis laukas 

Kompasas, Žemės magnetinis laukas, magnetinė ašis, Žemės šiaurinis ir pietinis  magnetinis polius, deklinacija, Saulės vėjas, poliarinė pašvaistė.

SPEKTRAS, 71 p., 1–10 užd., užduočių sąsiuvinis 36 p., 24, 25. užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 32 p., 14–16 užd., 33 p. 17, 18 užd., 34 p. 19, 20, 35 p. 21–23.

Paaiškina, kaip naudotis kompasu, kodėl jo magnetinė rodyklė visada rodo šiaurės–pietų kryptį. Supranta ir paaiškina, kas sukuria Žemės magnetinį lauką. Skiria Žemės sukimosi ir magnetinę ašis. Nurodo Žemės šiaurinį ir pietinį magnetinius polius. Savais žodžiais paaiškina, kas yra deklinacija, kokia Žemės magnetinio lauko reikšmė, kas sukelia poliarinę pašvaistę.

4. Įmagnetinimas ir išmagnetinimas

Įmagnetinimas, domenai, išmagnetinimas.

SPEKTRAS, 73 p., 1–10 užd., praktinis darbas, užduočių sąsiuvinis 37 p., 26 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 37 p., 27, 28 užd., 38 p. 29–30 užd.

Paaiškina, kaip galima įmagnetinti kūnus. Nurodo, kokios išvardytos medžiagos įsimagnetina. Savais žodžiais paaiškina, kas yra domenai. Nurodo kelis kūnų išmagnetinimo būdus. 

Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys

SPEKTRAS, 75–76 p.

 

V skyrius: Elektros krūviai

Siūlomas pamokų skaičius: 6

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Įelektrinimas

Įelektrintas, elektros krūvis, elektriškai neutralus, elektrinė jėga, statinė elektra.

SPEKTRAS, 79 p., 1–9 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 39 p., 1–4 užd., 40 p., 5 užd.

Savais žodžiais apibūdina elektros krūvio sąvoką, paaiškina, koks kūnas yra elektriškai neutralus. Žino, kad tarp įelektrintų kūnų veikia elektrinė jėga. Supranta, kaip ši jėga priklauso nuo kūno sukaupto elektros krūvio. Paaiškina, kas yra statinė elektra, pateikia pavyzdžių, kada ji gali būti naudinga.

2. Elektronų teorija

Įelektrintas teigiamai, elektronų trūkumas, įelektrintas neigiamai, elektronų perteklius, elektrostatinė indukcija.

SPEKTRAS, 81 p., 1–7 užd., užduočių sąsiuvinis 40 p., 6–8 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 41 p., 9–11 užd., 40 p., 5 užd.

Įelektrinimo reiškinį aiškina elektronų perėjimu iš vieno kūno į kitą. Apibūdina dvi elektros krūvio rūšis, žino, kada kūnas įelektrinamas teigiamai, kada – neigiamai. Paaiškina, kad statinį elektros krūvį galima dalyti. Supranta, kad yra mažiausias nedalomas (elektrono) krūvis. Savais žodžiais paaiškina elektrostatinės indukcijos reiškinį.

3. Įelektrintų kūnų sąveika

 

 

 

 

Įelektrintų kūnų sąveika.

SPEKTRAS, 82 p., 1–5 užd., praktinis darbas nr.1, nr. 2 arba nr.3.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 42 p., 12–14 užd., 43 p., 15–17 užd.

Supranta ir paaiškina dviejų vienodai ir dviejų skirtingai įelektrintų kūnų sąveiką. Suformuluoja įelektrintų kūnų sąveikos taisyklę. Geba savarankiškai atlikti paprastus bandymus.

4. Elektroskopas

 

 

Elektroskopas, įžeminimas.

SPEKTRAS, 85 p., 1–5 užd., praktinis darbas nr.1 arba nr. 2.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 43 p., 18 užd. 44 p., 19 užd.

Apibūdina elektroskopą, paaiškina jo veikimo principą. Nusako keletą būdų, kaip galima pakeisti įelektrinto elektroskopo elektros krūvį. Pateikia kelis elektroskopo išelektrinimo pavyzdžius. Savais žodžiais paaiškina įžeminimo reiškinį.

5. Elektrinis laukas

Elektrinis laukas, elektrinio lauko linijos.

SPEKTRAS, 87 p., 1–7 užd., užduočių sąsiuvinis 46 p., 25, 26 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 44 p., 20, 21 užd., 45 p., 22–24, 46 p., 27, 28 užd.

Apibūdina elektrinį lauką, paaiškina, kas yra elektrinio lauko linijos. Geba pavaizduoti elektrinį lauką dviejų skirtingai ir vienodai elektrintų kūnų, nurodyti elektrinių linijų kryptį. Elektros krūvių sąveiką apibūdina per elektrinį lauką.

6. Kondensatorius ir elektrinė talpa

 

 

 

 

Kondensatorius, elektrodai, dielektrikas, elektrinė talpa, faradas.

SPEKTRAS, 87 p., 1–8 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 46 p., 29 užd., 47 p., 30, 31, 48 p., 32–35  užd.

Apibūdina kondensatorių, kaip prietaisą elektros krūviui kaupti. Supranta ir paprastai paaiškina, kas yra elektrodai, kokia medžiaga vadinama dielektriku. Savais žodžiais paaiškina kondensatoriaus įelektrinimo ir išelektrinimo reiškinius. Apibūdina elektrinę talpą, žino pagrindinį jos matavimo vienetą. Pateikia kondensatoriaus taikymo pavyzdžių.

Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys

SPEKTRAS, 91–92 p.

 

VI skyrius: elektros srovės stipris, įtampa ir varža

Siūlomas pamokų skaičius: 12

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Elektros srovė ir srovės stipris

Elektros srovės stipris, amperas, kulonas, ampermetras.

SPEKTRAS, 102 p., 1–4 užd., 105 p., 5–11 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 1 p., 1–4 užd., 2 p., 5–10 užd., 3 p., 11–14 užd., 4 p., 15–17 užd.

Apibūdina elektros srovės stiprį, pagrindinį jo matavimo vienetą. Žino, kaip į elektros grandinę jungiamas ampermetras, kaip išmatuoti elektros srovės stiprį. Geba perskaičiuoti kartotinius ir dalinius elektros srovės stiprio matavimo vienetus. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoja elektros srovės stiprį, pertvarko formulę ir apskaičiuoja elektros krūvį, laiką.

2. Laboratorinis darbas „Elektros srovės stiprio matavimas“

 

SPEKTRAS, 106 p.

SPEKTRAS, 106 p., 1–6 užd.

Geba savarankiškai atlikti eksperimentą, ampermetru išmatuoti elektros srovės stiprį. Nubraižo elektros grandinių schemas, įvertina matavimo paklaidą, analizuoja, palygina savo ir draugų gautus rezultatus, suformuluoja laboratorinio darbo išvadas.

3. Elektrinė įtampa

Elektrinė įtampa, voltas, voltmetras.

SPEKTRAS, 109 p., 1–5 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 4 p., 18 užd., 5 p., 19–22 užd., 6 p., 23–27 užd.

Apibūdina elektrinę įtampą, pagrindinį jos matavimo vienetą. Žino, kaip į elektros grandinę jungiamas voltmetras, kaip išmatuoti įtampą. Geba perskaičiuoti kartotinius ir dalinius elektrinės įtampos matavimo vienetus.

4. Elektrinės įtampos šaltiniai

Galvaninis elementas, galvaninė baterija, elektros akumuliatorius, energijos keitiklis, elektrostatinė mašina.

SPEKTRAS, 112 p., 1–10 užd., praktinis darbas.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 7 p., 28–30 užd., 8 p., 31–33 užd., 9 p., 34–36 užd.

Paaiškina, kokį vaidmenį grandinėje atlieka elektrinės įtampos šaltiniai. Geba paprastai pavaizduoti, apibūdinti ir palyginti energijos virsmus, vykstančius įvairiuose įtampos šaltiniuose. Supranta ir paaiškina elektrostatinės mašinos veikimo principą.

5. Laboratorinis darbas „Elektrinės įtampos matavimas elektros grandinėje“

 

SPEKTRAS, 114 p.

SPEKTRAS, 114 p., 1–6 užd.

Geba savarankiškai atlikti eksperimentą, paprasčiausiais atvejais voltmetru išmatuoti elektrinę įtampą. Nubraižo elektros grandinių schemas, įvertina matavimo paklaidą, analizuoja, palygina savo ir draugų gautus rezultatus, suformuluoja laboratorinio darbo išvadas.

6. Laidininko elektrinė varža

Elektrinė varža, omas, ommetras, reostatas.

SPEKTRAS, 117 p., 1–8 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 10 p., 37–42 užd., 11 p., 43–45 užd.

Supranta ir paaiškina, kas yra medžiagos elektrinė varža, pagrindinis šio dydžio matavimo vienetas. Medžiagos elektrinę varžą nagrinėja remiantis atomo sandara. Moka perskaičiuoti kartotinius ir dalinius varžos matavimo vienetus, naudotis prietaisais, galinčiais išmatuoti varžą. Paaiškina, kaip sukonstruotas šliaužiklinis reostatas.

7. Omo dėsnis

Omo dėsnis.

SPEKTRAS, 119 p., 1–3 užd., 120 p., 4–10 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 11 p., 46 užd., 12 p., 47–52 užd., 13 p., 53–55 užd.

Suformuluoja ir paaiškina Omo dėsnį. Moka praktiškai patikrinti šio dėsnio galiojimą grandinės daliai, jį pritaikyti.

8. Laidininko savybės ir elektrinė varža

Savitoji varža, omas metrui.

SPEKTRAS, 124 p., 1–9 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 14 p., 56–60 užd., 15 p., 61, 62 užd.

Apibūdina elektrinės varžos priklausomybę nuo laidininko savybių ir medžiagos, iš kurios pagamintas laidininkas. Supranta ir paaiškina, kas yra medžiagos savitoji varža, jos matavimo vienetas. Palygina ir apibūdina įvairių medžiagų savitąją varžą. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoja laidininko varžą, moka pertvarkyti jos  formulę.

9. Nuoseklusis laidininkų jungimas

Nuoseklusis jungimas.

SPEKTRAS, 126 p., 1–3 užd., 127 p., 4–7 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 15 p., 63–65 užd.

Apibūdina nuoseklųjį laidininkų jungimą, jo dėsningumus. Paprasčiausiais atvejais moka juos pritaikyti. Pateikia ir nagrinėja nuosekliojo jungimo pavyzdžių, pagrindžia, kodėl taip jungiama elektros grandinė.

10. Laboratorinis darbas „Nuosekliojo laidininkų jungimo tyrimas“

 

SPEKTRAS, 129 p.

SPEKTRAS, 129 p., 1–6 užd.

Geba savarankiškai atlikti eksperimentą, moka nuosekliai sujungti elektros laidininkus. Aiškina, kaip elektros srovės stipris ir įtampa priklauso nuo laidininkų skaičiaus ir jungimo būdo. Nubraižo elektros grandinių schemas, įvertina matavimo paklaidą, analizuoja ir palygina savo ir draugų gautus rezultatus, suformuluoja laboratorinio darbo išvadas.

11. Lygiagretusis laidininkų jungimas

Lygiagretusis jungimas.

SPEKTRAS, 131 p., 1–8 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 16 p., 66–68 užd., 17 p., 69–71, 18 p., 72–75 užd.

Apibūdina lygiagretųjį laidininkų jungimą, jo dėsningumus. Paprasčiausiais atvejais moka juos pritaikyti. Paaiškina, kaip į elektros tinklą jungiami buitiniai prietaisai. Pateikia ir nagrinėja lygiagrečiojo jungimo pavyzdžių, pagrindžia, kodėl taip jungiama elektros grandinė.

12. Laboratorinis darbas „Lygiagrečiojo laidininkų jungimo tyrimas“

 

SPEKTRAS, 133 p.

SPEKTRAS, 133 p., 1–7 užd.

Geba savarankiškai atlikti eksperimentą, moka lygiagrečiai sujungti elektros laidininkus. Aiškina, kaip elektros srovės stipris ir įtampa priklauso nuo laidininkų skaičiaus ir jungimo būdo. Nubraižo elektros grandinių schemas, įvertina matavimo paklaidą, analizuoja ir palygina savo ir draugų gautus rezultatus, suformuluoja laboratorinio darbo išvadas.

Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys

SPEKTRAS, 134–136 p.

 

VII skyrius: elektromagnetiniai reiškiniai

Siūlomas pamokų skaičius: 5

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Elektros srovės magnetinis laukas

Elektromagnetas.

SPEKTRAS, 140 p., 1–8 užd., praktinis darbas.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 19 p., 1–3 užd., 20 p., 4–6 užd., 21 p., 7–11 užd., 22 p., 12 užd.

 Apibūdina elektros srovės magnetinį lauką. Paaiškina, kaip kompasu nustatyti, kad laidininku teka elektros srovė. Moka pavaizduoti magnetinį lauką tiesaus laidininko, kuriuo teka elektros srovė, paprasčiausiu atveju geba nustatyti magnetinių linijų kryptį. Atlieka nesudėtingus bandymus ir paaiškina elektromagneto veikimą, pateikia taikymo pavyzdžių.

2. Elektromagnetinė indukcija

Elektromagnetinė indukcija, indukuotoji srovė.

SPEKTRAS, 144 p., 1–6 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 22 p., 13–14 užd., 23 p., 15–17 užd., 24 p., 18–20 užd., 25 p., 21 užd.

Atliekant paprastus bandymus nagrinėja galimybę indukuoti elektros srovę kintant magnetiniam laukui. Paaiškina, kas yra elektromagnetinė indukcija. Apibūdina indukuotąją elektros srovę, paaiškina, kaip galima pakeisti šios srovės stiprį.

3. Nuolatinė ir kintamoji elektros srovė

Kintamoji elektros srovė, periodas, dažnis, efektinė srovės stiprio vertė.

SPEKTRAS, 147 p., 1–6 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 25 p., 22 užd., 26 p., 23–26 užd., 27 p., 27užd.

Aiškina, kas yra kintamoji elektros srovė, palygina ją su nuolatine. Pateikia pavyzdžių, kur naudojama kintamoji, o kur – nuolatinė elektros srovė. Apibūdina kintamosios elektros srovės kryptį, stiprį, įtampą, dažnį.

4. Elektros variklis

Elektros variklis, statorius, rotorius, komutatorius.

SPEKTRAS, 149 p., 1–7 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 27 p., 28 užd., 28 p., 29–31 užd.

Apibūdina, nagrinėja paprasčiausią elektros variklį, jo sandarą ir veikimo principą. Įvardija pagrindines variklio dalis, paaiškina, kam reikalingas komutatorius. Elektros variklį lygina su šiluminiu varikliu.

5. Elektros generatorius

Dinama, generatorius.

SPEKTRAS, 151 p., 1–7 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 28 p., 32–33 užd., 29 p., 34–36 užd.

Apibūdina, nagrinėja paprasčiausią elektros generatorių, jo sandarą ir veikimo principą. Įvardija pagrindines generatoriaus dalis, palygina su elektros varikliu. Paaiškina šių elektros mašinų apgręžiamumo galimybę.

Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys

SPEKTRAS, 153–154 p.

 

VIII skyrius: elektros ENERGIJOS perdavimas ir naudojimas

Siūlomas pamokų skaičius: 9

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Kur gaminama elektros energija?

Elektrinė, šiluminė elektrinė.

SPEKTRAS, 157 p., 1–5 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 30 p., 1, 2 užd., 31 p., 3 užd.

Paaiškina, kokios rūšies energija ŠE verčiama elektros energija, įvardija elektrinėje vykstančius fizikinius reiškinius. Žino ir geba spręsti ekologines problemas.

2. Elektrinė galia

Elektrinė galia, vatas, vatmetras.

SPEKTRAS, 160 p., 1–12 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 31 p., 4–6 užd., 32 p., 7–11 užd., 33 p., 12, 13 užd.

Apibūdina ir paaiškina elektros srovės galią,  jos pagrindinį matavimo vienetą. Suvokia, kaip elektrinė galia priklauso nuo įtampos ir elektros srovės stiprio. Nurodo, kaip paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti elektrinę galią, pertvarkyti formulę ir apskaičiuoti įtampą, srovės stiprį. Aiškina, kodėl perkant elektrinius prietaisus būtina atkreipti dėmesį į jų galią.

3. Elektros srovės darbas ir elektros energija

Elektros srovės darbas, džaulis, vatsekundė, vatvalandė, kilovatvalandė, elektros energija.

SPEKTRAS, 164 p., 1–10 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis33 p., 14–17 užd., 34 p., 18, 19 užd.

Apibūdina ir paaiškina elektros srovės darbo sąvoką. Žino šio dydžio matavimo vienetus – džaulį, vatsekundę, moka juos perskaičiuoti. Nurodo, kaip paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti elektros srovės darbą, pertvarkyti formulę ir nustatyti elektrinę galią, laiką. Paaiškina, kas yra elektros energija, ką apibūdina ir, kaip paprasčiausiais atvejais ją apskaičiuoti. Paaiškina, nuo ko priklauso suvartotos elektros energijos kiekis.

4. Laboratorinis darbas „Kaitinamąja lempa tekančios srovės galios ir darbo nustatymas“

 

SPEKTRAS, 165 p.

SPEKTRAS, 165 p., 1–8 užd.

Geba savarankiškai atlikti eksperimentą, praktiškai nustatyti kaitinamąja lempa tekančios elektros srovės galią ir darbą. Įvertina matavimo paklaidą, analizuoja ir palygina savo ir draugų gautus rezultatus, suformuluoja laboratorinio darbo išvadas.

5. Elektros prietaisai – energijos keitikliai

Energijos keitiklis, energijos virsmų diagrama.

SPEKTRAS, 167p., 1–8 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 34 p., 20 užd., 35 p., 21 užd.

Paaiškina, kas yra energijos keitikliai, pateikia pavyzdžių. Nagrinėja energijos virsmus elektros grandinėse remiantis energijos tvermės dėsniu. Nurodo, kokios rūšies energija gali virsti elektra. Žino, kas yra energijos virsmų diagrama, ką ji apibūdina. Nubraižo ir paaiškina bet kokio elektrinio prietaiso energijos virsmų diagramą.

6. Elektros sauga tavo namuose

Saugiklis, lydusis saugiklis, automatinis išjungiklis, bimetalinė plokštelė, termostatas.

SPEKTRAS, 170 p., 1–9 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 35 p., 22–24 užd., 36 p., 25–27 užd., 37 p., 28 užd.

Apibūdina elektros tinklo namuose trijų gyslų sistemą, paaiškina, kaip įžeminimas gali apsaugoti žmogų. Apibūdina saugiklio paskirtį elektros grandinėje, geba paaiškinti lydžiųjų saugiklių ir automatinių išjungiklių veikimą, kaip jie apsaugo elektros grandines, kodėl svarbu parinkti tinkamus saugiklius. Supranta bimetalinės plokštelės veikimą, kas yra termostatas. Laidynės pavyzdžiu nagrinėja ir paaiškina automatinį temperatūros reguliavimą elektriniuose prietaisuose.

7. Transformatorius

Transformatorius, pirminė apvija, antrinė apvija, žeminamasis transformatorius, aukštinamasis transformatorius, transformacijos koeficientas.

SPEKTRAS, 173 p., 1–5 užd., 174 p., 6–10 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 37 p., 29, 30 užd., 38 p., 31–33 užd., 39 p., 34–36 užd., 40 p., 37–39 užd..

Paaiškina, kas yra transformatorius, pirminė ir antrinė apvija. Skiria aukštinamąjį ir žeminamąjį transformatorių, supranta ir paaiškina jų veikimo principą. Žino, ką apibūdina transformacijos koeficientas, kaip paprasčiausiais atvejais jį apskaičiuoti.

8. Elektros energijos skirstymo tinklas

Elektros linijos, elektros tinklas, energetikos sistema.

SPEKTRAS, 176 p., 1–5 užd., 177 p., 6–9 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 41 p., 40, 41 užd.

Paaiškina, kas yra elektros linija, kodėl elektros energiją perduoti ilgomis linijomis nuostolinga. Supranta ir aiškina, kas sudaro elektros energijos skirstymo tinklą, kaip perduodama ir skirstoma elektros energija šalyje, kodėl įvairių šalių energetikos sistemų sujungimas yra naudingas.

9. Elektros energijos vartojimas

Elektros skaitiklis, hidroakumuliacinė elektrinė.

SPEKTRAS, 179 p., 1–5 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 41 p., 42 užd., 42 p., 43, 44 užd., 43 p., 45–47 užd.

Apibūdina elektros skaitiklį, nuo ko priklauso jo sukimosi greitis. Moka apskaičiuoti elektros energijos suvartojimą pagal elektros grandinių matavimus, elektrinių prietaisų techninius duomenis ir elektros skaitiklį. Paaiškina HAE paskirtį energetikos sistemoje.

Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys

SPEKTRAS, 182–184 p.

 

IX skyrius: elektrinis laidumas

Siūlomas pamokų skaičius: 4

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Elektros išlydis

Elektros išlydis, jonizatorius, dujų jonizacija, nesavaiminis išlydis, elektrodai, liuminoforas, smūginė jonizacija, savaiminis išlydis, plazma.

SPEKTRAS, 187 p., 1–11 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 44 p., 1–3 užd.

Supranta ir apibūdina elektros išlydį, kas yra dujų jonizacija. Palygina nesavaiminį ir savaiminį išlydį, kokių sąlygų reikia, kad elektros srovė tekėtų dujomis. Paaiškina, kaip vyksta smūginė jonizacija. Žino, kas yra plazma, pateikia pavyzdžių.

2. Elektros srovė vakuume

Elektroninė lempa, katodas, anodas, termoelektroninė emisija, elektroninis vamzdis, elektronų pluoštas, fotoemisija, fotosrovė, fotoelektronai, fotoelementai, fotokatodas.

SPEKTRAS, 189 p., 1–8 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 45 p., 4–6 užd., 46 p., 7, 8 užd.

Apibūdina elektroninės lempos sandarą, pagrindines jos dalis – katodą ir anodą. Aiškina termoelektroninės emisijos reiškinį. Apibūdina elektroninio vamzdžio sandarą, paaiškina, kaip atsiranda elektronų pluoštas vakuume. Nagrinėja fotoemisijos reiškinį, apibūdina, kas yra fotosrovė, fotoelektronai. Žino, iš ko sudarytas vakuuminis fotoelementas, kas yra fotokatodas, paaiškina fotoelemento veikimo principą.

3. Elektros srovė puslaidininkiuose

Puslaidininkiai, elektroninis laidumas, skylės, skylinis laidumas, donorai, elektroninis puslaidininkis, akceptoriai, skyliniai puslaidininkiai.

SPEKTRAS, 190 p., 1–5 užd., 191 p., 6–9 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 47 p., 9–11 užd.

Apibūdina, kas yra puslaidininkiai, pateikia pavyzdžių. Nagrinėja, kaip atsiranda šių medžiagų elektroninis ir skylinis laidumas. Paaiškina, kokios priemaišos vadinamos donorais, kokios – akceptoriais. Supranta, kad keičiant priemaišų koncentraciją galima pakeisti skylių ir laisvųjų elektronų skaičių puslaidininkyje, pagaminti elektroninių arba skylinių puslaidininkių.

4. Diodas – elektros sklendė

Diodas, laidžioji kryptis, užtvarinė kryptis, pn sandūra, skylinė-elektroninė sandūra, fotodiodas.

SPEKTRAS, 194 p., 1–11 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 48 p., 12–14 užd.

Paaiškina, kas yra diodas, pateikia pavyzdžių, kur jis pritaikomas. Apibūdina šviesos diodo sandarą, nurodo katodą ir anodą. Supranta, kaip diodą prijungti laidžiąja kryptimi, o kaip – užtvarine. Paaiškina diodo vienpusį laidumą, apibūdina pn sandūrą. Nagrinėja, kas yra fotodiodas, palygina su fotoelementu.

Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys

SPEKTRAS, 195–196 p.

 

Jolanta Gutauskaitė, Aušra Kynienė, Žana Kovaliūnienė, Petras Lozda, Rimantas Rozga