TEMINIS
PLANAS VADOVĖLIUI SPEKTRAS 9
(Jolanta Gutauskaitė,
Aušra Kynienė, Žana Kovaliūnienė, Petras Lozda,
Rimantas Rozga),
BRIEDIS, 2009
I skyrius: temperatūra ir
vidinė energija Siūlomas pamokų skaičius: 7 |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos
|
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Vidinė energija |
Vidinė
energija, džaulis. |
SPEKTRAS,
7 p., 18 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 1 p., 14 užd., 2 p. 58 užd. |
Apibūdina
kūnų vidinę energiją, žino jos matavimo vienetą. Paaiškina, kaip susijusi
kūno vidinė energija ir temperatūra. |
2.
Dalelių judėjimas, temperatūra ir vidinė energija |
Šiluminis
judėjimas, absoliutusis nulis, Kelvino skalė, kelvinas, absoliučioji
temperatūra. |
SPEKTRAS,
9 p., 17 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 3 p., 915 užd., 4 p. 1618 užd. |
Supranta,
kas yra šiluminis judėjimas. Paaiškina, kaip jis priklauso nuo temperatūros.
Žino Celsijaus ir Kelvino temperatūrų skales, moka perskaičiuoti
temperatūras. Paaiškina, kas yra absoliutusis nulis, absoliučioji
temperatūra, žino pagrindinį jos matavimo vienetą kelviną. |
3.
Vidinės energijos kitimas |
Šiluminis
laidumas, konvekcija, šiluminis spinduliavimas. |
SPEKTRAS,
13 p., 112 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 5 p., 2023 užd. |
Apibūdina,
kokiais būdais galima keisti vidinę energiją. Palygina ir paaiškina šilumos
perdavimo būdus. |
4.
Šiluminės energijos matavimas |
Šilumos
kiekis, džaulis, savitoji šiluma, džaulis kilogramui Celsijaus laipsniui. |
SPEKTRAS,
15 p., 15 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 6 p., 24, 25 užd., 7 p. 26 užd. |
Supranta
ir paaiškina šilumos kiekio sąvoką. Apibūdina savitąją šilumą, žino
pagrindinį jos matavimo vienetą. Paprasčiausiais atvejais moka apskaičiuoti
šilumos kiekį, reikalingą kūnui sušildyti. Geba pertvarkyti šilumos kiekio
formulę ir apskaičiuoti kūno masę, temperatūros pokytį, savitąją šilumą, analizuoti grafikus. |
5.
Laboratorinis darbas Savitosios šilumos nustatymas |
|
SPEKTRAS,
17 p. |
SPEKTRAS,
17 p., 13 užd. |
Geba
savarankiškai atlikti eksperimentą, praktiškai nustatyti medžiagos savitąją
šilumą. |
6.
Kuro energija ir degimo šiluma |
Kuras,
savitoji degimo šiluma, džaulis kilogramui. |
SPEKTRAS,
19 p., 19 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 7 p., 27, 28 užd., 8 p. 3133 užd. |
Apibūdina
kuro savitąją degimo šilumą, žino pagrindinį jos matavimo vienetą.
Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoja šilumos kiekį, išsiskiriantį degant
kurui. |
7.
Būsto šiltinimas |
Šiluminės
izoliacijos koeficientas, termoizoliacinės medžiagos, stiklo paketas. |
SPEKTRAS,
21 p., 16 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 9 p., 3437 užd. |
Paaiškina,
kodėl ir kokiais būdais šaltuoju metų laiku šiluma perduodama į aplinką. Supranta,
kas yra šiluminės izoliacijos koeficientas, kokias medžiagos savybes jis
apibūdina. Palygina termoizoliacines medžiagas. Nurodo kelis šilumos taupymo
nebloginant gyvenimo kokybės būdus. |
Skyriaus
apibendrinimas, savarankiškos užduotys |
SPEKTRAS,
2324 p. |
II skyrius: medžiagos
agregatinės būsenos Siūlomas pamokų skaičius: 7 |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos
|
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Lydymasis ir kietėjimas |
Lydymasis
kietėjimas, lydymosi temperatūra, savitoji lydymosi šiluma. |
SPEKTRAS, 28 p., 18 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 4 p., 5, 10, 12 užd. |
Apibūdina
lydymosi ir kietėjimo procesą. Supranta ir paaiškina šiuos procesus
molekuliniu ir energetiniu požiūriu. Atlieka elementarius skaičiavimus.
Apibūdina savitąja lydymosi šilumą. |
2.
Laboratorinis darbas Savitosios lydymosi šilumos nustatymas |
|
SPEKTRAS,
29 p., 15 užd. |
|
Geba
savarankiškai suplanuoti ir atlikti stebėjimus. Pagal pateiktą pavyzdį
apskaičiuoti dydžius, pildyti jų reikšmių lenteles. Įvertina matavimo
paklaidą. |
3.
Garavimas ir kondensacija |
Garavimas,
kondensacija, sotieji garai. |
SPEKTRAS,
31 p., 58 užd., užduočių sąsiuvinis 13 p., 16 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 12 p., 1315 užd. |
Apibūdina
garavimo ir kondensacijos procesą. Supranta ir paaiškina šiuos procesus
molekuliniu ir energetiniu požiūriu. Atlieka elementarius skaičiavimus. |
4.
Virimas ir savitoji garavimo šiluma |
Virimas,
virimo temperatūra, savitoji garavimo šiluma. |
SPEKTRAS,
35 p., 16 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 16 p., 24 užd. |
Apibūdina
virimo procesą. Supranta ir paaiškina šį procesą molekuliniu ir energetiniu
požiūriu. Atlieka elementarius skaičiavimus. Apibūdina savitąja garavimo
šilumą. |
5.
Virimo temperatūra |
|
SPEKTRAS,
39 p., 15 užd., 41 p., praktinis darbas nr.1 arba
nr. 2. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 16 p., 2526 užd. |
Žino,
kas yra virimo temperatūra, nuo ko ji priklauso, kaip galima pakeisti. Geba
analizuoti grafikus. |
6.
Medžiagos agregatinės būsenos kitimo dalelinis
modelis |
Vidinė
energija, šilumos kiekis. |
SPEKTRAS, 42 p., 16 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 17 p., 2830 užd., 18 p., 34 užd.,
19 p., 36 užd. |
Geba
medžiagos būsenos kitimus paaiškinti remiantis molekulių modeliu. Geba
analizuoti grafinę informaciją. |
7. Šaldytuvas
ir šilumos siurblys |
Kompresorius,
išsiplėtimo vožtuvas, garintuvas, kondensatorius, šilumos siurblys. |
SPEKTRAS, 45 p., 911 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 20 p., 37, 38 užd. |
Aiškina,
kaip veikia šaldytuvas, oro kondicionierius, šilumos siurblys. Žino, kad šie
prietaisai yra keletas virimo praktinio pritaikymo pavyzdžių. |
Skyriaus apibendrinimas,
savarankiškos užduotys |
SPEKTRAS,
4748 p. |
III skyrius: Šiluminiai
varikliai Siūlomas pamokų skaičius: 3 |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos
|
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Šiluma, darbas, šiluminiai varikliai |
Naudingumo
koeficientas, šiluminis variklis, šildytuvas, aušintuvas, darbinė medžiaga,
išorės degimo variklis. |
SPEKTRAS,
52 p., 2, 4, 5, 8 užd.. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 21 p., 36 užd. |
Supranta,
kad visas darbas negali būti paverstas šiluma, ir atvirkščiai. Paaiškina, kas
yra šiluminiai varikliai, koks jų veikimo principas. Apibūdina šiluminių
variklių naudojimo įtaką aplinkai.
Atlieka elementarius skaičiavimus. |
2.
Karšti garai atlieka darbą |
Garo
variklis, garo turbina, rotorius, statorius. |
SPEKTRAS,
55 p., 29 užd., 59 p., praktinis darbas nr.1. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 23 p., 10 užd., 24 p., 11, 12 užd. |
Bendrais
bruožais apibūdina garo variklius. Žino ir geba spręsti ekologines problemas
susijusias su garo variklių panaudojimu. Žino šių variklių praktinį
pritaikymą. |
3.
Vidaus degimo varikliai |
Vidaus
degimo variklis, keturtaktis variklis, dvitaktis variklis, dyzelinis
variklis. |
SPEKTRAS,
58 p. 14, 59 p., praktinis darbas nr.2. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 25 p., 16 užd., 26 p., 1820 užd., 27 p., 21, 22 užd. |
Bendrais
bruožais apibūdina vidaus degimo variklius. Žino ir geba spręsti ekologines
problemas susijusias su šių variklių panaudojimu. Žino šių variklių praktinį
pritaikymą. |
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys |
SPEKTRAS,
6162 p. |
IV skyrius: Magnetizmas Siūlomas pamokų skaičius: 4 |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos
|
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Magnetinė trauka |
Magnetai,
nuolatiniai magnetai, feromagnetikai, feritai, šiaurinis magnetinis polius,
pietinis magnetinis polius, magnetinė trauka, magnetinė jėga. |
SPEKTRAS,
65 p., 111 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 28 p., 1,2 užd. |
Pateikia
nuolatinių magnetų naudojimo pavyzdžių, žino, kas yra feromagnetikai,
feritai. Paaiškina magnetinio poliaus sąvoką, nurodo, kaip žymimi magnetų
poliai. Paaiškina magnetinės traukos reiškinį, apibūdina magnetinę jėgą.
Paaiškina, kokios įtakos magnetinei traukai turi atstumas iki magneto. |
2.
Magnetinė sąveika ir magnetinis laukas |
Magnetinis
laukas, magnetinio lauko jėgų linijos, magnetinės linijos, magnetinė rodyklė,
vienalytis magnetinis laukas. |
SPEKTRAS,
68 p., 19 užd., užduočių sąsiuvinis 28 p., 3, 4 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 29 p. 57 užd. 30 p. 811, 31
p. 1213. |
Paaiškina
magnetinės sąveikos reiškinį. Apibūdina ir paaiškina magnetinį lauką, jo
kilmę. Supranta, kas yra magnetinio lauko jėgų linijos, ką jos vaizduoja.
Geba pavaizduoti strypinio ir pasaginio magnetų magnetines linijas bei
nurodyti jų kryptį. Žino, koks magnetinis laukas vadinamas vienalyčiu. |
3.
Žemės magnetinis laukas |
Kompasas,
Žemės magnetinis laukas, magnetinė ašis, Žemės šiaurinis ir pietinis magnetinis polius, deklinacija, Saulės
vėjas, poliarinė pašvaistė. |
SPEKTRAS,
71 p., 110 užd., užduočių sąsiuvinis 36 p., 24,
25. užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 32 p., 1416 užd., 33 p. 17, 18
užd., 34 p. 19, 20, 35 p. 2123. |
Paaiškina,
kaip naudotis kompasu, kodėl jo magnetinė rodyklė visada rodo šiaurėspietų
kryptį. Supranta ir paaiškina, kas sukuria Žemės magnetinį lauką. Skiria
Žemės sukimosi ir magnetinę ašis. Nurodo Žemės šiaurinį ir pietinį
magnetinius polius. Savais žodžiais paaiškina, kas yra deklinacija, kokia
Žemės magnetinio lauko reikšmė, kas sukelia poliarinę pašvaistę. |
4.
Įmagnetinimas ir išmagnetinimas |
Įmagnetinimas,
domenai, išmagnetinimas. |
SPEKTRAS,
73 p., 110 užd., praktinis darbas, užduočių
sąsiuvinis 37 p., 26 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 37 p., 27, 28 užd., 38 p. 2930
užd. |
Paaiškina,
kaip galima įmagnetinti kūnus. Nurodo, kokios išvardytos medžiagos
įsimagnetina. Savais žodžiais paaiškina, kas yra domenai. Nurodo kelis kūnų
išmagnetinimo būdus. |
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys |
SPEKTRAS,
7576 p. |
V skyrius: Elektros krūviai Siūlomas pamokų skaičius: 6 |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos
|
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1. Įelektrinimas |
Įelektrintas,
elektros krūvis, elektriškai neutralus, elektrinė jėga, statinė elektra. |
SPEKTRAS,
79 p., 19 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 39 p., 14 užd., 40 p., 5 užd. |
Savais
žodžiais apibūdina elektros krūvio sąvoką, paaiškina, koks kūnas yra
elektriškai neutralus. Žino, kad tarp įelektrintų kūnų veikia elektrinė jėga.
Supranta, kaip ši jėga priklauso nuo kūno sukaupto elektros krūvio.
Paaiškina, kas yra statinė elektra, pateikia pavyzdžių, kada ji gali būti
naudinga. |
2. Elektronų teorija |
Įelektrintas
teigiamai, elektronų trūkumas, įelektrintas neigiamai, elektronų perteklius,
elektrostatinė indukcija. |
SPEKTRAS,
81 p., 17 užd., užduočių sąsiuvinis 40 p., 68 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 41 p., 911 užd., 40 p., 5 užd. |
Įelektrinimo
reiškinį aiškina elektronų perėjimu iš vieno kūno į kitą. Apibūdina dvi
elektros krūvio rūšis, žino, kada kūnas įelektrinamas teigiamai, kada
neigiamai. Paaiškina, kad statinį elektros krūvį galima dalyti. Supranta, kad
yra mažiausias nedalomas (elektrono) krūvis. Savais žodžiais paaiškina
elektrostatinės indukcijos reiškinį. |
3. Įelektrintų kūnų sąveika |
Įelektrintų
kūnų sąveika. |
SPEKTRAS,
82 p., 15 užd., praktinis darbas nr.1, nr. 2 arba
nr.3. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 42 p., 1214 užd., 43 p., 1517
užd. |
Supranta
ir paaiškina dviejų vienodai ir dviejų skirtingai įelektrintų kūnų sąveiką.
Suformuluoja įelektrintų kūnų sąveikos taisyklę. Geba savarankiškai atlikti
paprastus bandymus. |
4. Elektroskopas |
Elektroskopas,
įžeminimas. |
SPEKTRAS,
85 p., 15 užd., praktinis darbas nr.1 arba nr. 2. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 43 p., 18 užd. 44 p., 19 užd. |
Apibūdina
elektroskopą, paaiškina jo veikimo principą. Nusako keletą būdų, kaip galima
pakeisti įelektrinto elektroskopo elektros krūvį. Pateikia kelis elektroskopo
išelektrinimo pavyzdžius. Savais žodžiais paaiškina įžeminimo reiškinį. |
5. Elektrinis laukas |
Elektrinis
laukas, elektrinio lauko linijos. |
SPEKTRAS,
87 p., 17 užd., užduočių sąsiuvinis 46 p., 25, 26 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 44 p., 20, 21 užd., 45 p.,
2224, 46 p., 27, 28 užd. |
Apibūdina
elektrinį lauką, paaiškina, kas yra elektrinio lauko linijos. Geba
pavaizduoti elektrinį lauką dviejų skirtingai ir vienodai elektrintų kūnų,
nurodyti elektrinių linijų kryptį. Elektros krūvių sąveiką apibūdina per
elektrinį lauką. |
6. Kondensatorius ir elektrinė
talpa |
Kondensatorius,
elektrodai, dielektrikas, elektrinė talpa, faradas. |
SPEKTRAS,
87 p., 18 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 46 p., 29 užd., 47 p., 30, 31,
48 p., 3235 užd. |
Apibūdina
kondensatorių, kaip prietaisą elektros krūviui kaupti. Supranta ir paprastai
paaiškina, kas yra elektrodai, kokia medžiaga vadinama dielektriku. Savais
žodžiais paaiškina kondensatoriaus įelektrinimo ir išelektrinimo reiškinius.
Apibūdina elektrinę talpą, žino pagrindinį jos matavimo vienetą. Pateikia
kondensatoriaus taikymo pavyzdžių. |
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys |
SPEKTRAS,
9192 p. |
VI skyrius: elektros srovės
stipris, įtampa ir varža Siūlomas pamokų skaičius: 12 |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos
|
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Elektros srovė ir srovės stipris |
Elektros
srovės stipris, amperas, kulonas, ampermetras. |
SPEKTRAS,
102 p., 14 užd., 105 p., 511 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 1 p., 14 užd., 2 p., 510 užd., 3 p., 1114 užd., 4 p.,
1517 užd. |
Apibūdina
elektros srovės stiprį, pagrindinį jo matavimo vienetą. Žino, kaip į elektros
grandinę jungiamas ampermetras, kaip išmatuoti elektros srovės stiprį. Geba
perskaičiuoti kartotinius ir dalinius elektros srovės stiprio matavimo
vienetus. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoja elektros srovės stiprį,
pertvarko formulę ir apskaičiuoja elektros krūvį, laiką. |
2.
Laboratorinis darbas Elektros srovės stiprio matavimas |
|
SPEKTRAS,
106 p. |
SPEKTRAS,
106 p., 16 užd. |
Geba
savarankiškai atlikti eksperimentą, ampermetru išmatuoti elektros srovės
stiprį. Nubraižo elektros grandinių schemas, įvertina matavimo paklaidą,
analizuoja, palygina savo ir draugų gautus rezultatus, suformuluoja
laboratorinio darbo išvadas. |
3.
Elektrinė įtampa |
Elektrinė
įtampa, voltas, voltmetras. |
SPEKTRAS,
109 p., 15 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 4 p., 18 užd., 5 p., 1922 užd., 6 p., 2327 užd. |
Apibūdina
elektrinę įtampą, pagrindinį jos matavimo vienetą. Žino, kaip į elektros
grandinę jungiamas voltmetras, kaip išmatuoti įtampą. Geba perskaičiuoti
kartotinius ir dalinius elektrinės įtampos matavimo vienetus. |
4.
Elektrinės įtampos šaltiniai |
Galvaninis
elementas, galvaninė baterija, elektros akumuliatorius, energijos keitiklis,
elektrostatinė mašina. |
SPEKTRAS,
112 p., 110 užd., praktinis darbas. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 7 p., 2830 užd., 8 p., 3133 užd., 9 p., 3436 užd. |
Paaiškina,
kokį vaidmenį grandinėje atlieka elektrinės įtampos šaltiniai. Geba paprastai
pavaizduoti, apibūdinti ir palyginti energijos virsmus, vykstančius
įvairiuose įtampos šaltiniuose. Supranta ir paaiškina elektrostatinės mašinos
veikimo principą. |
5.
Laboratorinis darbas Elektrinės įtampos matavimas elektros grandinėje |
|
SPEKTRAS,
114 p. |
SPEKTRAS,
114 p., 16 užd. |
Geba
savarankiškai atlikti eksperimentą, paprasčiausiais atvejais voltmetru
išmatuoti elektrinę įtampą. Nubraižo elektros grandinių schemas, įvertina matavimo
paklaidą, analizuoja, palygina savo ir draugų gautus rezultatus, suformuluoja
laboratorinio darbo išvadas. |
6.
Laidininko elektrinė varža |
Elektrinė
varža, omas, ommetras, reostatas. |
SPEKTRAS,
117 p., 18 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 10 p., 3742 užd., 11 p., 4345
užd. |
Supranta
ir paaiškina, kas yra medžiagos elektrinė varža, pagrindinis šio dydžio
matavimo vienetas. Medžiagos elektrinę varžą nagrinėja remiantis atomo
sandara. Moka perskaičiuoti kartotinius ir dalinius varžos matavimo vienetus,
naudotis prietaisais, galinčiais išmatuoti varžą. Paaiškina, kaip
sukonstruotas šliaužiklinis reostatas. |
7.
Omo dėsnis |
Omo
dėsnis. |
SPEKTRAS,
119 p., 13 užd., 120 p., 410 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 11 p., 46 užd., 12 p., 4752 užd., 13 p., 5355 užd. |
Suformuluoja
ir paaiškina Omo dėsnį. Moka praktiškai patikrinti šio dėsnio galiojimą
grandinės daliai, jį pritaikyti. |
8.
Laidininko savybės ir elektrinė varža |
Savitoji
varža, omas metrui. |
SPEKTRAS,
124 p., 19 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 14 p., 5660 užd., 15 p., 61,
62 užd. |
Apibūdina
elektrinės varžos priklausomybę nuo laidininko savybių ir medžiagos, iš
kurios pagamintas laidininkas. Supranta ir paaiškina, kas yra medžiagos
savitoji varža, jos matavimo vienetas. Palygina ir apibūdina įvairių medžiagų
savitąją varžą. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoja laidininko varžą, moka
pertvarkyti jos formulę. |
9.
Nuoseklusis laidininkų jungimas |
Nuoseklusis
jungimas. |
SPEKTRAS,
126 p., 13 užd., 127 p., 47 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 15 p., 6365 užd. |
Apibūdina
nuoseklųjį laidininkų jungimą, jo dėsningumus. Paprasčiausiais atvejais moka
juos pritaikyti. Pateikia ir nagrinėja nuosekliojo jungimo pavyzdžių,
pagrindžia, kodėl taip jungiama elektros grandinė. |
10.
Laboratorinis darbas Nuosekliojo laidininkų jungimo tyrimas |
|
SPEKTRAS,
129 p. |
SPEKTRAS,
129 p., 16 užd. |
Geba
savarankiškai atlikti eksperimentą, moka nuosekliai sujungti elektros
laidininkus. Aiškina, kaip elektros srovės stipris ir įtampa priklauso nuo
laidininkų skaičiaus ir jungimo būdo. Nubraižo elektros grandinių schemas,
įvertina matavimo paklaidą, analizuoja ir palygina savo ir draugų gautus
rezultatus, suformuluoja laboratorinio darbo išvadas. |
11.
Lygiagretusis laidininkų jungimas |
Lygiagretusis
jungimas. |
SPEKTRAS,
131 p., 18 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 16 p., 6668 užd., 17 p.,
6971, 18 p., 7275 užd. |
Apibūdina
lygiagretųjį laidininkų jungimą, jo dėsningumus. Paprasčiausiais atvejais
moka juos pritaikyti. Paaiškina, kaip į elektros tinklą jungiami buitiniai
prietaisai. Pateikia ir nagrinėja lygiagrečiojo jungimo pavyzdžių,
pagrindžia, kodėl taip jungiama elektros grandinė. |
12.
Laboratorinis darbas Lygiagrečiojo laidininkų jungimo tyrimas |
|
SPEKTRAS,
133 p. |
SPEKTRAS,
133 p., 17 užd. |
Geba
savarankiškai atlikti eksperimentą, moka lygiagrečiai sujungti elektros
laidininkus. Aiškina, kaip elektros srovės stipris ir įtampa priklauso nuo
laidininkų skaičiaus ir jungimo būdo. Nubraižo elektros grandinių schemas,
įvertina matavimo paklaidą, analizuoja ir palygina savo ir draugų gautus
rezultatus, suformuluoja laboratorinio darbo išvadas. |
Skyriaus
apibendrinimas, savarankiškos užduotys |
SPEKTRAS,
134136 p. |
VII skyrius: elektromagnetiniai
reiškiniai Siūlomas pamokų skaičius: 5 |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos
|
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Elektros srovės magnetinis laukas |
Elektromagnetas.
|
SPEKTRAS,
140 p., 18 užd., praktinis darbas. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 19 p., 13 užd., 20 p., 46 užd., 21 p., 711 užd., 22 p.,
12 užd. |
Apibūdina elektros srovės magnetinį lauką. Paaiškina,
kaip kompasu nustatyti, kad laidininku teka elektros srovė. Moka pavaizduoti
magnetinį lauką tiesaus laidininko, kuriuo teka elektros srovė, paprasčiausiu
atveju geba nustatyti magnetinių linijų kryptį. Atlieka nesudėtingus bandymus
ir paaiškina elektromagneto veikimą, pateikia taikymo pavyzdžių. |
2.
Elektromagnetinė indukcija |
Elektromagnetinė
indukcija, indukuotoji srovė. |
SPEKTRAS,
144 p., 16 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 22 p., 1314 užd., 23 p., 1517
užd., 24 p., 1820 užd.,
25 p., 21 užd. |
Atliekant
paprastus bandymus nagrinėja galimybę indukuoti elektros srovę kintant
magnetiniam laukui. Paaiškina, kas yra elektromagnetinė indukcija. Apibūdina
indukuotąją elektros srovę, paaiškina, kaip galima pakeisti šios srovės
stiprį. |
3.
Nuolatinė ir kintamoji elektros srovė |
Kintamoji
elektros srovė, periodas, dažnis, efektinė srovės stiprio vertė. |
SPEKTRAS,
147 p., 16 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 25 p., 22 užd., 26 p., 2326 užd., 27 p., 27užd. |
Aiškina,
kas yra kintamoji elektros srovė, palygina ją su nuolatine. Pateikia
pavyzdžių, kur naudojama kintamoji, o kur nuolatinė elektros srovė.
Apibūdina kintamosios elektros srovės kryptį, stiprį, įtampą, dažnį. |
4.
Elektros variklis |
Elektros
variklis, statorius, rotorius, komutatorius. |
SPEKTRAS,
149 p., 17 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 27 p., 28 užd., 28 p., 2931 užd. |
Apibūdina,
nagrinėja paprasčiausią elektros variklį, jo sandarą ir veikimo principą.
Įvardija pagrindines variklio dalis, paaiškina, kam reikalingas komutatorius.
Elektros variklį lygina su šiluminiu varikliu. |
5.
Elektros generatorius |
Dinama,
generatorius. |
SPEKTRAS,
151 p., 17 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 28 p., 3233 užd., 29 p., 3436
užd. |
Apibūdina,
nagrinėja paprasčiausią elektros generatorių, jo sandarą ir veikimo principą.
Įvardija pagrindines generatoriaus dalis, palygina su elektros varikliu.
Paaiškina šių elektros mašinų apgręžiamumo galimybę. |
Skyriaus apibendrinimas,
savarankiškos užduotys |
SPEKTRAS,
153154 p. |
VIII skyrius: elektros
ENERGIJOS perdavimas ir naudojimas Siūlomas pamokų skaičius: 9 |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos
|
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Kur gaminama elektros energija? |
Elektrinė,
šiluminė elektrinė. |
SPEKTRAS,
157 p., 15 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 30 p., 1, 2 užd., 31 p., 3 užd. |
Paaiškina,
kokios rūšies energija ŠE verčiama elektros energija, įvardija elektrinėje
vykstančius fizikinius reiškinius. Žino ir geba spręsti ekologines problemas.
|
2.
Elektrinė galia |
Elektrinė
galia, vatas, vatmetras. |
SPEKTRAS,
160 p., 112 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 31 p., 46 užd., 32 p., 711 užd., 33 p., 12, 13 užd. |
Apibūdina
ir paaiškina elektros srovės galią,
jos pagrindinį matavimo vienetą. Suvokia, kaip elektrinė galia
priklauso nuo įtampos ir elektros srovės stiprio. Nurodo, kaip
paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti elektrinę galią, pertvarkyti formulę ir
apskaičiuoti įtampą, srovės stiprį. Aiškina, kodėl perkant elektrinius
prietaisus būtina atkreipti dėmesį į jų galią. |
3.
Elektros srovės darbas ir elektros energija |
Elektros
srovės darbas, džaulis, vatsekundė, vatvalandė,
kilovatvalandė, elektros energija. |
SPEKTRAS,
164 p., 110 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis33 p., 1417 užd., 34 p., 18, 19
užd. |
Apibūdina
ir paaiškina elektros srovės darbo sąvoką. Žino šio dydžio matavimo vienetus
džaulį, vatsekundę, moka juos perskaičiuoti. Nurodo, kaip paprasčiausiais
atvejais apskaičiuoti elektros srovės darbą, pertvarkyti formulę ir nustatyti
elektrinę galią, laiką. Paaiškina, kas yra elektros energija, ką apibūdina
ir, kaip paprasčiausiais atvejais ją apskaičiuoti. Paaiškina, nuo ko
priklauso suvartotos elektros energijos kiekis. |
4.
Laboratorinis darbas Kaitinamąja lempa tekančios srovės galios ir darbo
nustatymas |
|
SPEKTRAS,
165 p. |
SPEKTRAS,
165 p., 18 užd. |
Geba
savarankiškai atlikti eksperimentą, praktiškai nustatyti kaitinamąja lempa
tekančios elektros srovės galią ir darbą. Įvertina matavimo paklaidą,
analizuoja ir palygina savo ir draugų gautus rezultatus, suformuluoja
laboratorinio darbo išvadas. |
5.
Elektros prietaisai energijos keitikliai |
Energijos
keitiklis, energijos virsmų diagrama. |
SPEKTRAS,
167p., 18 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 34 p., 20 užd., 35 p., 21 užd. |
Paaiškina,
kas yra energijos keitikliai, pateikia pavyzdžių. Nagrinėja energijos virsmus
elektros grandinėse remiantis energijos tvermės dėsniu. Nurodo, kokios rūšies
energija gali virsti elektra. Žino, kas yra energijos virsmų diagrama, ką ji
apibūdina. Nubraižo ir paaiškina bet kokio elektrinio prietaiso energijos
virsmų diagramą. |
6.
Elektros sauga tavo namuose |
Saugiklis,
lydusis saugiklis, automatinis išjungiklis, bimetalinė plokštelė,
termostatas. |
SPEKTRAS,
170 p., 19 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 35 p., 2224 užd., 36 p., 2527
užd., 37 p., 28 užd. |
Apibūdina
elektros tinklo namuose trijų gyslų sistemą, paaiškina, kaip įžeminimas gali
apsaugoti žmogų. Apibūdina saugiklio paskirtį elektros grandinėje, geba
paaiškinti lydžiųjų saugiklių ir automatinių išjungiklių veikimą, kaip jie
apsaugo elektros grandines, kodėl svarbu parinkti tinkamus saugiklius.
Supranta bimetalinės plokštelės veikimą, kas yra termostatas. Laidynės
pavyzdžiu nagrinėja ir paaiškina automatinį temperatūros reguliavimą
elektriniuose prietaisuose. |
7.
Transformatorius |
Transformatorius,
pirminė apvija, antrinė apvija, žeminamasis transformatorius, aukštinamasis
transformatorius, transformacijos koeficientas. |
SPEKTRAS,
173 p., 15 užd., 174 p., 610 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 37 p., 29, 30 užd., 38 p.,
3133 užd., 39 p., 3436 užd.,
40 p., 3739 užd.. |
Paaiškina,
kas yra transformatorius, pirminė ir antrinė apvija. Skiria aukštinamąjį ir
žeminamąjį transformatorių, supranta ir paaiškina jų veikimo principą. Žino,
ką apibūdina transformacijos koeficientas, kaip paprasčiausiais atvejais jį
apskaičiuoti. |
8.
Elektros energijos skirstymo tinklas |
Elektros
linijos, elektros tinklas, energetikos sistema. |
SPEKTRAS,
176 p., 15 užd., 177 p., 69 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 41 p., 40, 41 užd. |
Paaiškina,
kas yra elektros linija, kodėl elektros energiją perduoti ilgomis linijomis
nuostolinga. Supranta ir aiškina, kas sudaro elektros energijos skirstymo
tinklą, kaip perduodama ir skirstoma elektros energija šalyje, kodėl įvairių
šalių energetikos sistemų sujungimas yra naudingas. |
9.
Elektros energijos vartojimas |
Elektros
skaitiklis, hidroakumuliacinė elektrinė. |
SPEKTRAS,
179 p., 15 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 41 p., 42 užd., 42 p., 43, 44 užd., 43 p., 4547 užd. |
Apibūdina
elektros skaitiklį, nuo ko priklauso jo sukimosi greitis. Moka apskaičiuoti
elektros energijos suvartojimą pagal elektros grandinių matavimus, elektrinių
prietaisų techninius duomenis ir elektros skaitiklį. Paaiškina HAE paskirtį energetikos sistemoje. |
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys |
SPEKTRAS,
182184 p. |
IX skyrius: elektrinis
laidumas Siūlomas pamokų skaičius: 4 |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos
|
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Elektros išlydis |
Elektros
išlydis, jonizatorius, dujų jonizacija, nesavaiminis išlydis, elektrodai,
liuminoforas, smūginė jonizacija, savaiminis išlydis, plazma. |
SPEKTRAS,
187 p., 111 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 44 p., 13 užd. |
Supranta
ir apibūdina elektros išlydį, kas yra dujų jonizacija. Palygina nesavaiminį
ir savaiminį išlydį, kokių sąlygų reikia, kad elektros srovė tekėtų dujomis.
Paaiškina, kaip vyksta smūginė jonizacija. Žino, kas yra plazma, pateikia
pavyzdžių. |
2.
Elektros srovė vakuume |
Elektroninė
lempa, katodas, anodas, termoelektroninė emisija, elektroninis vamzdis,
elektronų pluoštas, fotoemisija, fotosrovė,
fotoelektronai, fotoelementai, fotokatodas. |
SPEKTRAS,
189 p., 18 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 45 p., 46 užd., 46 p., 7, 8 užd. |
Apibūdina
elektroninės lempos sandarą, pagrindines jos dalis katodą ir anodą. Aiškina
termoelektroninės emisijos reiškinį. Apibūdina elektroninio vamzdžio sandarą,
paaiškina, kaip atsiranda elektronų pluoštas vakuume. Nagrinėja fotoemisijos
reiškinį, apibūdina, kas yra fotosrovė,
fotoelektronai. Žino, iš ko sudarytas vakuuminis fotoelementas, kas yra
fotokatodas, paaiškina fotoelemento veikimo principą. |
3. Elektros
srovė puslaidininkiuose |
Puslaidininkiai,
elektroninis laidumas, skylės, skylinis laidumas, donorai, elektroninis
puslaidininkis, akceptoriai, skyliniai puslaidininkiai. |
SPEKTRAS,
190 p., 15 užd., 191 p., 69 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 47 p., 911 užd. |
Apibūdina,
kas yra puslaidininkiai, pateikia pavyzdžių. Nagrinėja, kaip atsiranda šių
medžiagų elektroninis ir skylinis laidumas. Paaiškina, kokios priemaišos
vadinamos donorais, kokios akceptoriais. Supranta, kad keičiant priemaišų
koncentraciją galima pakeisti skylių ir laisvųjų elektronų skaičių
puslaidininkyje, pagaminti elektroninių arba skylinių puslaidininkių. |
4.
Diodas elektros sklendė |
Diodas,
laidžioji kryptis, užtvarinė kryptis, pn sandūra,
skylinė-elektroninė sandūra, fotodiodas. |
SPEKTRAS,
194 p., 111 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis 48 p., 1214 užd. |
Paaiškina,
kas yra diodas, pateikia pavyzdžių, kur jis pritaikomas. Apibūdina šviesos
diodo sandarą, nurodo katodą ir anodą. Supranta, kaip diodą prijungti
laidžiąja kryptimi, o kaip užtvarine. Paaiškina diodo vienpusį laidumą,
apibūdina pn
sandūrą. Nagrinėja, kas yra fotodiodas, palygina su fotoelementu. |
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys |
SPEKTRAS,
195196 p. |
Jolanta Gutauskaitė, Aušra Kynienė,
Žana Kovaliūnienė, Petras Lozda, Rimantas Rozga