TEMINIS PLANAS VADOVĖLIUI SPEKTRAS 8

(Jolanta Gutauskaitė, Aušra Kynienė, Žana Kovaliūnienė, Petras Lozda, Rimantas Rozga, Edvardas Baleišis),

BRIEDIS, 2007

I skyrius: KŪNAI IR MEDŽIAGOS Siūlomas pamokų skaičius: 4
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Kūno tūris	Tūris, kubinis metras, matavimo cilindras, menzūra, matavimo pipetė.	SPEKTRAS, 7 p., 1–5 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 1 p., 1–4 užd.	Žino pagrindinį tūrio matavimo vienetą. Moka perskaičiuoti kartotinius ir dalinius tūrio matavimo vienetus. Geba matavimo cilindru nustatyti skysčio, dujų tūrį. Supranta ir geba nustatyti matavimo tikslumą. Moka apskaičiuoti taisyklingos formos kūno tūrį.Geba nustatyti netaisyklingos formos kūno tūrį.
2. Kūno masė. Laboratorinis darbas „Masės matavimas svirtinėmis taisyklėmis“	Masė, kilogramas, svarstyklės, svirtinės svarstyklės, tarptautinis masės etalonas.	SPEKTRAS, 8–9 p., 1–8 užd. SPEKTRAS, 10 p.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 2 p., 5, 6 užd. SPEKTRAS, 10 p., 1–4 užd.	Žino pagrindinį masės matavimo vienetą. Moka paversti dalinius masės matavimo vienetus kartotiniais ir atvirkščiai. Paaiškina, kaip nustatyti kūno masę. Supranta, kas yra tarptautinis masės etalonas. Geba praktiškai nustatyti kūno masę svirtinėmis svarstyklėmis. Moka nustatyti matavimo paklaidą.
3. Medžiagos tankis	Medžiagos tankis, kilogramas kubiniam metrui.	SPEKTRAS, 13 p., 1–7 užd., užduočių sąsiuvinis 2 p., 7,8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 2–3 p., 9–13 užd.	Paaiškina, kas yra medžiagos tankis. Žino pagrindinį tankio matavimo vienetą. Moka apskaičiuoti medžiagos tankį. Supranta ir geba pertvarkyti tankio formulę ir apskaičiuoti kūno masę bei tūrį.
4. Laboratorinis darbas „Medžiagos tankio nustatymas“		SPEKTRAS, 14 p.	SPEKTRAS, 14 p., 1–3 užd.	Geba savarankiškai atlikti eksperimentą, praktiškai nustatyti medžiagos tankį.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 15–16 p.

II skyrius: JUDĖJIMAS Siūlomas pamokų skaičius: 5
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Mechaninis judėjimas ir jo rūšys	Mechaninis judėjimas, judėjimo trajektorija, tiesiaeigis judėjimas, kreivaeigis judėjimas, svyruojamasis judėjimas.	SPEKTRAS, 18–19 p., praktinis darbas Nr. 1 arba Nr. 2, 19 p., 1–5 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 4 p., 1–3 užd.	Supranta, kas yra mechaninis judėjimas, judėjimo trajektorija. Klasifikuoja judėjimą pagal trajektorijos formą į tiesiaeigį, kreivaeigį ir svyruojamąjį. Palygina judėjimo rūšis ir nurodo jų skirtumus.
2. Atskaitos sistema	Atskaitos kūnas, koordinatė, koordinačių sistema, atskaitos sistema.	SPEKTRAS, 21 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 5–6 p., 4–9 užd.	Paaiškina, kas yra atskaitos kūnas. Moka ir geba nustatyti kūno padėtį atskaitos kūno atžvilgiu. Žino, kas sudaro atskaitos sistemą. Paaiškina judėjimo ir rimties reliatyvumą (santykinumą).
3. Kelias ir laikas apibūdina judėjimą	Kelias, metras, kelio grafikas.	SPEKTRAS, 23 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 6–7 p., 10, 11 užd.	Supranta ir paaiškina fizikinę kelio prasmę. Moka perskaičiuoti kartotinius ir dalinius kelio matavimo vienetus. Geba nubraižyti ir analizuoti kelio grafiką.
4. Greitis	Greitis, metras per sekundę, tolyginis judėjimas, greičio grafikas, netolyginis judėjimas, vidutinis greitis, momentinis greitis, spidometras.	SPEKTRAS, 25 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 7 p., 12–14 užd., 8 p., 17 užd.	Paaiškina greičio sąvoką. Žino pagrindinį greičio matavimo vienetą. Geba perskaičiuoti kartotinius ir dalinius greičio matavimo vienetus. Skiria ir apibūdina tolyginį ir netolyginį judėjimą. Apskaičiuoja tolyginio ir netolyginio judėjimo greitį. Geba nubraižyti ir analizuoti greičio grafiką. Supranta, kas yra vidutinis, momentinis greitis.
5. Pagreitis	Tolygiai kintamas judėjimas, pagreitis, metras per sekundę kvadratu.	SPEKTRAS, 29 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 8 p., 15, 16, 18, 19 užd., 9 p., 20–22 užd.	Paaiškina, kas yra pagreitis. Žino pagrindinį pagreičio matavimo vienetą. Apskaičiuoja pagreitį iš formulės ir greičio grafiko.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 31–32 p.

III skyrius: JĖGOS IR MEDŽIAGOS Siūlomas pamokų skaičius: 6
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Jėgos ir jų poveikis	Jėga.	SPEKTRAS, 34–35 p., 1–7 užd., praktinis darbas.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 10 p., 1–4 užd.	Apibūdina jėgos sąvoką. Paaiškina fizikinę jėgos prasmę, poveikį kūnui.
2. Jėgos matavimas	Niutonas, jėgos didumas, dinamometras, veikimo taškas, veikimo kryptis, vektorius.	SPEKTRAS, 38 p., 1–10 užd., praktinis darbas nr. 2.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 11 p., 5–7 užd., 12–13 p. 8–13 užd.	Žino pagrindinį jėgos matavimo vienetą. Geba perskaičiuoti kartotinius ir dalinius jėgos matavimo vienetus. Moka dinamometru išmatuoti jėgos didumą. Paaiškina, kaip apibūdinti jėgą. Žino, kas yra vektorius.
3. Laboratorinis darbas „Dinamometro skalės gradavimas“		SPEKTRAS, 39 p.	SPEKTRAS, 39 p., 1–4 užd.	Geba savarankiškai atlikti eksperimentą. Įvertina matavimo paklaidą. Paaiškina, kaip galima sugraduoti dinamometrą.
4. Kūnų tamprumas	Deformacija, tampri medžiaga, netampri medžiaga, tamprumo jėga, Huko dėsnis, tamprumo riba.	SPEKTRAS, 40–41 p., 1–7 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 13–14 p., 14–21 užd.	Supranta, kas yra deformacija. Skiria tamprias ir netamprias medžiagas, pateikia jų pavyzdžių. Paaiškina tamprumo jėgą, nuo ko ji priklauso. Suformuluoja ir paaiškina Huko dėsnį. Žino, kas yra tamprumo riba.
5. Sunkis ir svoris	Žemės traukos jėga, sunkis, sunkio jėga, svoris, konstanta.	SPEKTRAS, 43 p., 1–9 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 15–16 p., 22–26 užd.	Paaiškina sunkio jėgos ir kūno svorio sąvokas. Supranta svorio ir sunkio jėgos panašumus ir skirtumus. Geba teisingai pavaizduoti kūno svorį ir sunkį. Suvokia kūno svorio ir masės skirtumus, skiria jų matavimo vienetus. Paaiškina, kas yra konstanta g, palygina ją įvairiose Žemės vietose, Mėnulyje.
6. Trinties jėga. Laboratorinis darbas „Trinties rūšys“	Trinties jėga, trintis, rimties trinties jėga, slydimo trinties jėga, riedėjimo trinties jėga, trinties koeficientas, guoliai, vandens pasipriešinimas, oro pasipriešinimas, aptaki forma.	SPEKTRAS, 46 p., 1–10 užd., SPEKTRAS, 47 p. 1–4 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 16–17 p., 27–35 užd.	Apibūdina trinties jėgos sąvoką. Atskleidžia trinties atsiradimo priežastis. Moka išskirti ir palyginti trinties rūšis. Supranta ir pateikia pavyzdžių, kaip galima padidinti ir sumažinti trintį. Pateikia trinties pasireiškimo buityje ir technikoje pavyzdžių. Palygina vandens ir oro pasipriešinimą judantiems kūnams. Geba savarankiškai atlikti eksperimentą. Palygina rimties, slydimo ir riedėjimo trintį. Moka nustatyti, kaip trinties jėga priklauso nuo apkrovos.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 49–50 p.

IV skyrius: JĖGOS IR JUDĖJIMAS Siūlomas pamokų skaičius: 9
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Jėgų sudėtis	Dedamoji jėga, atstojamoji jėga, jėgų sudėtis, jėgų pusiausvyra.	SPEKTRAS, 53 p., 2, 5, 6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 18–19 p., 1–7 užd.	Analizuoja pavyzdžius, kai kūną veikia kelios jėgos. Moka sudėti jėgas, rasti atstojamąją. Pateikia pavyzdžių, kai jėgos yra pusiausviros.
2. Kūnų inertiškumas	Inercija, pirmasis Niutono dėsnis.	SPEKTRAS, 55 p., 1–8 užd., 56 p., 2, 4 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 19–20 p., 8–11 užd.	Pateikia inercijos pasireiškimo pavyzdžių. Nusako pirmąjį Niutono dėsnį, masės ir inertiškumo ryšį.
3. Jėga, masė, pagreitis	Antrasis Niutono dėsnis.	SPEKTRAS, 59 p., 1–7 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 20–22 p., 12–19 užd.	Nusako tiesioginį pagreičio ir jėgų atstojamosios proporcingumą, atvirkščią pagreičio ir masės proporcingumą. Suformuluoja antrąjį Niutono dėsnį. Paaiškina 1 niutono vertę.
4. Laisvasis kritimas	Laisvasis kritimas, laisvojo kritimo pagreitis, nesvarumas.	SPEKTRAS, 61–62 p., 1–8 užd., 56	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 22 p., 20–23 užd.	Nusako, kas yra laisvasis kritimas, kodėl pagreitis nepriklauso nuo kūno masės. Paaiškina, kodėl atsiranda nesvarumas.
5. Veiksmas ir atoveikis	Veiksmo jėga, atoveikio jėga, veiksmas, atoveikis, trečiasis Niutono dėsnis.	SPEKTRAS, 64 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 23 p., 23–27 užd.	Supranta ir nagrinėja sąveiką, nurodo kūną, kurį veikia veiksmo jėga, ir kūną, kurį veikia atoveikio jėga. Formuluoja trečiąjį Niutono dėsnį.
6. Judėjimas apskritimu	Sukimosi periodas, linijinis greitis, įcentrinė jėga.	SPEKTRAS, 66–67 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 25–27 p., 28–34 užd.	Nusako priežastį, kodėl kūnas juda apskritimu. Paaiškina, kas yra įcentrinė jėga, nurodo jos kryptį.
7. Visuotinė trauka	Visuotinė trauka, gravitacija, gravitacinis laukas.	SPEKTRAS, 69 p., 1–7 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 28 p., 36–40 užd.	Paaiškina, kad gravitacinė sąveika būdinga visiems kūnams ir priklauso nuo kūnų masės ir atstumo tarp jų. Apibūdina, kas yra gravitacinis laukas.
8. Sukamasis jėgos poveikis	Jėgos petys, jėgos momentas, niutonmetras.	SPEKTRAS, 73 p., 1–7 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 29–30 p., 42–47 užd.	Paaiškina, kas yra jėgos petys. Supranta, kaip sukamasis jėgos poveikis priklauso nuo jėgos ir jos peties.
9. Kūnų pusiausvyra	Masės centras, sunkio centras, pastovioji pusiausvyra, beskirtė pusiausvyra, beskirtė pusiausvyra.	SPEKTRAS, 78–80 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 30–31 p., 48–52 užd.	Moka surasti kūno masės centrą. Susieja pusiausvyros rūšį su masės centro padėtimi.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 78–80 p.

V skyrius: DARBAS, ENERGIJA IR GALIA Siūlomas pamokų skaičius: 4
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Mechaninis darbas	Mechaninis darbas, džaulis.	SPEKTRAS, 83 p., 3, 5-7 užd.; užduočių sąsiuvinis 32 p., 1 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 33 p., 2,3 užd.	Apibrėžia ir moka apskaičiuoti mechaninį darbą. Žino darbo matavimo vienetus. Moka pereiti nuo mažesnių matavimo vienetų prie didesnių. Paaiškina, kada kūnas neatlieka mechaninio darbo.
2. Mechaninė energija	Mechaninė energija, kinetinė energija, potencinė energija.	SPEKTRAS, 84–85 p., 3, 5,6 užd.; užduočių sąsiuvinis 34 p., 4-9 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 35 p., 10-12 užd.	Apibūdina mechaninės energijos sąvoką. Paaiškina ir moka apskaičiuoti potencinę, kinetinę energijas.
3. Energijos virsmai	Pilnutinė mechaninė energija, energijos tvermės dėsnis.	SPEKTRAS, 87 p., 4-6 užd.; užduočių sąsiuvinis 37 p., 15, 16 užd.	SPEKTRAS, 87 p., 2 užd.; užduočių sąsiuvinis 36p., 13,14 užd.	Paaiškina energijos virsmus. Taiko energijos tvermės dėsnį sprendžiant uždavinius. Geba paaiškinti, kur „dingsta“ energija.
4. Galia	Galia, vatas.	SPEKTRAS, 90 p., 2, 4, 5 užd.; užduočių sąsiuvinis 38 p., 17 užd.	SPEKTRAS, 90 p., 3 užd.; užduočių sąsiuvinis 38 p., 18 užd. Išmatuoti savo galią.	Apibrėžia ir moka apskaičiuoti galią. Moka išmatuoti savo galią.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 92 p.

VI skyrius: PAPRASTIEJI MECHANIZMAI Siūlomas pamokų skaičius: 6
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Mechanizmai	Paprastieji mechanizmai, jėgos keitiklis, visas darbas, naudingas darbas, naudingumo koeficientas.	SPEKTRAS, 94 p., 1, 4-5 užd., užduočių sąsiuvinis 40 p., 1, 3 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 40 p., 2, 5 užd.	Apibūdina paprastuosius mechanizmus, skiria naudingąjį darbą nuo viso darbo. Supranta naudingumo koeficientą, moka apskaičiuoti naudingąjį darbą, visą darbą, naudingumo koeficientą. Suvokia paprastųjų mechanizmų paskirtį.
2. Svertas	Svertas, sverto taisyklė.	SPEKTRAS, 97 p., 3–5 užd., užduočių sąsiuvinis 41 p., 6, 7 užd.	SPEKTRAS , užduočių sąsiuvinis 41 p., 8-10 užd.	Atpažįsta technikoje naudojamus svertus, apibūdina jo pranašumus, moka taikyti sverto taisyklę.
3. Skridinys	Skridinys, nekilnojamas skridinys, kilnojamas skridinys, skrysčiai, skridinių efektyvumas.	SPEKTRAS, 99 p., 3–5 užd., užduočių sąsiuvinis 42 p., 11-13 užd.	SPEKTRAS, 99 p., praktinis darbas, užduočių sąsiuvinis 43 p., 15 užd.	Atpažįsta technikoje naudojamus skridinius, apibūdina jų pranašumus, moka apskaičiuoti skridiniais laimimą jėgą.
4. Nuožulnioji plokštuma	Nuožulnioji plokštuma.	SPEKTRAS, 100–101 p., praktinis darbas nr. 1 arba nr. 2, 1–7 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 46–47 p., 21–25 užd.	Supranta, kas yra nuožulnioji plokštuma. Paaiškina šio paprastojo mechanizmo įtaką kūnų kėlimui. Pateikia nuožulniosios plokštumos pavyzdžių. Palygina įvairaus nuolydžio nuožulniąsias plokštumas.
5. Laboratorinis darbas „Nuožulniosios plokštumos naudingumo koeficiento nustatymas“		SPEKTRAS, 103 p.	SPEKTRAS, 103 p., 1–4 užd.	Geba savarankiškai atlikti eksperimentą, apskaičiuoti nuožulniosios plokštumos aukštį, ilgį, naudingumo koeficientą. Palygina visą ir naudingąjį atliktą darbą keliant krovinį nuožulniąja plokštuma. Palygina, kaip nuo nuožulniosios plokštumos aukščio priklauso šio mechanizmo naudingumo koeficientas. Moka įvertinti paklaidas, savarankiškai daryti išvadas.
6. Auksinė mechanikos taisyklė	Auksinė mechanikos taisyklė.	SPEKTRAS, 105 p., 1–4 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 48 p., 26, 27 užd.	Suformuluoja ir paaiškina auksinę mechanikos taisyklę. Pateikia jos taikymo pavyzdžių. Palygina ir apibendrina atliktą mechaninį darbą keliant krovinį skirtingais paprastaisiais mechanizmais.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 107–108 p.

VII skyrius: MECHANINIAI SVYRAVIMAI Siūlomas pamokų skaičius: 7
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Svyravimai	Mechaniniai svyravimai, virpesiai, matematinė svyruoklė, pusiausvyros padėtis, grąžos taškai, spyruoklinė svyruoklė.	SPEKTRAS, 119 p., 1–6 užd., praktinis darbas.	SPEKTRAS, 119 p., 7 užd., užduočių sąsiuvinis 1 p., 1 užd.	Apibūdina mechaninius periodinius procesus, pateikia pavyzdžių gamtoje ir kasdieniniame gyvenime. Taiko energijos tvermės dėsnį.
2. Svyravimų apibūdinimas	Svyravimo amplitudė, svyravimo periodas, svyravimo dažnis, svyravimo grafikas.	SPEKTRAS, 121p., 1–4 užd.; užduočių sąsiuvinis 1–2 p., 2–4 užd.	SPEKTRAS, 121 p., 9 užd., užduočių sąsiuvinis 3 p., 7–9 užd.	Apibūdina svyravimo amplitudę, periodą, dažnį.
3. Svyravimų rūšys	Laisvieji svyravimai, priverstiniai svyravimai, slopinamieji svyravimai, neslopinamieji svyravimai, rezonansas, amortizatoriai.	SPEKTRAS, 123p., 1–9 užd.; užduočių sąsiuvinis 3 p., 11 užd.	Užduočių sąsiuvinis 3 p., 10 užd., 4 p., 14 užd., 5 p., 17 užd.	Apibūdina mechaninius svyravimus. Pateikia pavyzdžių gamtoje ir kasdieniniame gyvenime.
4. Laboratorinis darbas „Matematinės svyruoklės svyravimų tyrimas“		SPEKTRAS, 124 p., Laboratorija. Atlieka darbą.	SPEKTRAS, 124 p., 1–4 užd.	Geba savarankiškai nustatyti svyruoklės svyravimo periodą, įvertinti paklaidas, daryti savarankiškai išvadas.
5. Mechaninės bangos ir jų charakteristikos	Mechaninė banga, bangos ketera, bangos papėdė, bangos ilgis, bangos sklidimo greitis, elektromagnetinės bangos.	SPEKTRAS, 127p., 1–6 užd.; užduočių sąsiuvinis 5 p., 18 užd.; 6 p., 22 užd.	SPEKTRAS, 127 p., praktinis darbas, užduočių sąsiuvinis 6 p., 19–21 užd.	Apibūdina mechaninės bangos amplitudę, ilgį, periodą, dažnį, bangų sklidimo greitį. Sieja bangas su svyravimais. Atpažįsta bangas kasdieniniame gyvenime.
6. Skersinės ir išilginės bangos	Skersinė banga, išilginė banga, bangų energija, seisminės bangos, žemės drebėjimai.	SPEKTRAS, 129 p.,praktinės užduotys, 129 p., 1–5 užd.;	Užduočių sąsiuvinis 6–7 p., 23, 24 užd.	Apibūdina bangas, pateikia pavyzdžių gamtoje ir kasdieniniame gyvenime. Aiškina energijos pernešimą bangomis, nepernešant medžiagos.
7. Bangų savybės	Atspindėjimas, lūžimas, difrakcija.	SPEKTRAS, 133 p., praktinė užduotis, 133p., 1–6 užd.;	Užduočių sąsiuvinis 7 p., 25–27 užd.	Aiškina bangų sklidimo, atspindžio ir lūžio dėsnius. Apibūdina bangų difrakciją.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 135-136p., užduočių sąsiuvinis, 2 p. 5–6 užd., 3 p., 12 užd., 4 p. 13 užd., 5 p., 15–16 užd.

VIII skyrius: GARSAS Siūlomas pamokų skaičius: 6
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Garsas – išilginė banga	Garsas, garso šaltinis, garso imtuvas, garso bangos, akustinės bangos, kamertonas, rezonatorius.	SPEKTRAS, 138–139 p., 1–9 užd., 140 psl. praktinis darbas nr. 1 arba nr. 3.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 8–9 p., 1–6 užd.	Paaiškina garso atsiradimą, pateikia garso šaltinių ir garso imtuvų pavyzdžių. Supranta, kas yra akustinės bangos, paaiškina jų susidarymą. Paaiškina, kas yra kamertonas, kaip juo išgaunamas garsas.
2. Kaip pamatyti garsą?	Osciloskopas, tonas, trenksmas, skambesys, triukšmas.	SPEKTRAS, 141 p., 1–4 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 9 p., 7–9 užd.	Supranta, kaip galima pamatyti garso bangos svyravimus, kokiam tikslui skirtas osciloskopas. Skiria ir palygina garso rūšis.
3. Garsas įvairiose terpėse	Absorbuoja, garso laidininkas, garso izoliatorius.	SPEKTRAS, 143 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 10–11 p., 10–17 užd.	Apibūdina garso sklidimo įvairiomis terpėmis ypatumus. Paaiškina, kas yra garso laidininkai ir garso izoliatoriai, pateikia pavyzdžių. Moka apskaičiuoti garso greitį įvairiose terpėse.
4. Garso atspindėjimas	Atspindi, aidas, aidėjimas	SPEKTRAS, 146 p., 1–6 užd., praktinis darbas.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 11–12 p., 18–22 užd.	Paaiškina garso atspindėjimą. Žino, kur galima išgirsti aidą. Supranta, kas yra aidėjimas.
5. Garso aukštis	Aukštas garsas, žemas garsas, garso aukštis, tono aukštis, virštoniai, tembras, infragarsas, ultragarsas.	SPEKTRAS, 148 p., 1–7 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 12–13 p., 23–30 užd.	Apibūdina bei palygina aukštą ir žemą garsą. Paaiškina, kas yra garo aukštis, tono aukštis. Supranta, kad garsą sudaro pagrindinis tonas ir keli jį papildantys virštoniai. Žino, kaip virštoniai nulemia garso atspalvį – tembrą. Apibūdina infragarsą ir ultragarsą, susipažįsta su praktiniu jų taikymu.
6. Silpni ir stiprūs garsai	Garsis, belas, decibelas, girdos slenkstis, skausmo slenkstis, duslintuvas.	SPEKTRAS, 151 p., 1–7 užd., 154 p., praktinis darbas nr. 1, nr. 2, nr. 3 arba nr. 4.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 14–17 p., 31–47 užd.	Skiria silpnus ir stiprius garsus. Žino, kas yra garsis, koks pagrindinis jo matavimo vienetas. Apibūdina girdos slenkstį ir skausmo slenkstį, žino kokia jų skaitinė vertė. Paaiškina triukšmo reiškinį, kaip jis kenkia žmogui. Pateikia būdų, kaip sumažinti triukšmą, pavyzdžių. Paaiškina, kaip duslintuvas mažina automobilio variklio triukšmą.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 155–156 p.

IX skyrius: SLĖGIS Siūlomas pamokų skaičius: 6
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Kas yra slėgis	Slėgis, paskalis.	SPEKTRAS, 159 p., 1–5 užd., užduočių sąsiuvinis 18 p., 1–3 užd.	SPEKTRAS, 159 p., 6–7 užd., užduočių sąsiuvinis 19 p., 4–7 užd.	Geba nustatyti slėgio veikimą, moka apskaičiuoti slėgį, supranta jo prigimtį ir svarbą gyvenime.
2. Dujų ir skysčių slėgis	Dujų slėgis, temperatūra, slėgio perdavimas, manometras.	SPEKTRAS, 161 p., 1–4 užd., užduočių sąsiuvinis 20 p., 9–13 užd.	SPEKTRAS, 161 p., 5–6 užd., užduočių sąsiuvinis 21 p., 16–18 užd.	Geba paaiškinti slėgio prigimtį dujose, suvokia slėgio veikimą, žino slėgio matavimo prietaisus ir žino kur tai pritaikoma praktikoje.
3. Hidraulinės sistemos	Hidraulinė sistema, hidraulinis presas, hidraulinis kėliklis, hidraulinis keltuvas, hidraulinė stabdžių sistema.	SPEKTRAS, 164 p.,praktinė užduotis ir 1–5 užd.	Užduočių sąsiuvinis 22 p., 20–23 užd.	Žino kas yra hidraulinė sistema ir kur ji pritaikoma praktikoje. Moka apskaičiuoti hidrauline sistema laimimą jėgą, suvokia ir taiko energijos tvermės dėsnį.
4. Skysčio stulpelio slėgis	Skysčio stulpelio slėgis.	SPEKTRAS, 165–166 p., 1–6 užd., užduočių sąsiuvinis 25 p., 28–30 užd.	SPEKTRAS, 165 p., praktinis darbas, užduočių sąsiuvinis 25 p., 31, 32 užd., 26 p., 35 užd.	Supranta skysčio stulpelio slėgio prigimtį. Moka apskaičiuoti skysčio stulpelio slėgį, suvokia ir geba šias žinias pritaikyti gyvenimo situacijose.
5. Susisiekiantys indai	Susisiekiantys indai, susisiekiančių indų savybės, vandentiekis, šliuzas.	SPEKTRAS, 169 p., 1–6 užd., užduočių sąsiuvinis 27 p., 37–38 užd.	Užduočių sąsiuvinis 28 p., 39–40 užd.	Atskiria buityje naudojamus susisiekiančius indus, supranta jų savybes. Geba paaiškinti vandentiekio sistemą, taiko Paskalio dėsnį. Moka apskaičiuoti skysčio stulpelio slėgį.
6. Atmosferos slėgis	Atmosfera, atmosferos slėgis, gyvsidabrio stulpelio milimetrai, normalusis atmosferos slėgis, barometras, aneroidas.	SPEKTRAS, 171 p., 1–8 užd., užduočių sąsiuvinis 28–29 p., 41–42 užd., 6 p., 22 užd.	SPEKTRAS, 172 p., praktiniai darbai, užduočių sąsiuvinis 29 p., 44 užd.	Supranta Žemės atmosferos slėgio prigimtį ir žino praktinius slėgio pritaikymus. Žino prietaisus, kuriais galima išmatuoti atmosferos slėgį, geba vienus slėgio matavimo vienetus perskaičiuoti kitais.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 175–176 p., užduočių sąsiuvinis, 19 p. 8 užd., 20 p., 14 užd., 21 p. 15 užd., 22 p., 19 užd., 23 p., 24 užd., 24 p., 25–27 užd., 26 p., 33–34 užd., 27 p., 36 užd.

X skyrius: PLŪDURIAVIMAS IR SKRYDIS Siūlomas pamokų skaičius: 6
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Archimedo dėsnis	Archimedo jėga, Archimedo dėsnis.	SPEKTRAS, 179 p., 1–5 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 30–31 p., 1–10 užd.	Apibrėžia Archimedo jėgą, moka ją apskaičiuoti. Geba paaiškinti nuo ko priklauso Archimedo jėga. Suformuluoja Archimedo dėsnį.
2. Plūduriuoja ar skęsta?	Kūnų plūduriavimo sąlygos.	SPEKTRAS, 181 p., 1–7 užd., 183 p., praktinis darbas nr. 1, nr. 3 arba nr. 4.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 32–33 p., 11–18 užd.	Nurodo kūnų plūduriavimo sąlygas. Paaiškina, kodėl plūduriuoja laivai.
3. Laboratorinis darbas „Archimedo jėgos matavimas“		SPEKTRAS, 182 p., 1–5 užd.	SPEKTRAS, 183 p., praktinis darbas nr. 2.	Geba savarankiškai atlikti eksperimentą. Moka nustatyti Archimedo jėgą, kuri veikia į skystį panardintą kūną. Paaiškina nuo ko priklauso Archimedo jėga.
4. „Plūduriavimas“ ore	Aerostatas, dirižablis.	SPEKTRAS, 186 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 34–35 p., 19–23 užd.	Nurodo kūnų „plūduriavimo“ ore sąlygas. Paaiškina, kodėl skrenda lengvesni už orą aparatai.
5. Skrydis ir sklandymas	Keliamoji jėga.	SPEKTRAS, 189 p., praktinis darbas, 190 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, 191 p., praktinis darbas, užduočių sąsiuvinis 35 p., 24–25 užd.	Geba paaiškinti, kodėl susidaro sparno keliamoji jėga, nuo ko ji priklauso. Supranta, kodėl lėktuvai pakyla iki riboto aukščio.
6. Reaktyvinis judėjimas	Reaktyvinis judėjimas, reaktyvinis variklis, reaktyvinė tūta, raketinis variklis, variklių pakopos.	SPEKTRAS, 192 p., praktinis darbas,193 p., 1, 3, 5 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 35–36 p., 26–30 užd.	Supranta, kas yra reaktyvinis judėjimas. Apibūdina reaktyvinio variklio veikimo principą. Paaiškina, kodėl raketinis variklis gali veikti vakuume, kaip pakyla raketa.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 195–196 p.

XI skyrius: ELEKTRA Siūlomas pamokų skaičius: 5
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Elektros srovė ir elektros grandinė	Elektros srovė, elektros srovės šaltinis, polius, teigiamasis polius, neigiamasis polius, elektros grandinė, elektros grandinės schema, elektrinė schema.	SPEKTRAS, 199 p., 1–9 užd., 200 p., praktinis darbas nr. 1, nr. 2 arba nr. 3.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 37–38 p., 1–9 užd.	Paaiškina, kas yra elektros srovė, elektros srovės šaltinis. Pateikia elektros srovės šaltinių pavyzdžių. Supranta iš kokių elementų susideda paprasčiausia elektros grandinė. Skiria uždarą ir atvirą elektros grandinę, moka nubraižyti elektrinę schemą. Žino, kokia yra elektros srovės kryptis.
2. Elektros laidininkai ir izoliatoriai	Elektros laidininkai, elektros izoliatoriai, elektringosios dalelės, laisvieji elektronai, teigiamieji ir neigiamieji jonai, gysla, kabelis.	SPEKTRAS, 202 p., 1–8 užd., 203 p., praktinis darbas nr. 1, nr. 2, nr. 3 arba nr. 4.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 39–41 p., 10–16 užd.	Skiria, kokios medžiagos yra elektros laidininkai, kokios – elektros izoliatoriai. Apibūdina šių medžiagų sandarą, pateikia pavyzdžių. Paaiškina, kas nulemia kietųjų kūnų elektrinį laidumą. Žino, kokių elektringųjų dalelių judėjimas sudaro elektros srovę tirpaluose. Paaiškina kabelio sandarą.
3. Elektros srovės poveikis	Magnetinis elektros srovės poveikis, elektromagnetas, šiluminis elektros srovės poveikis, cheminis elektros srovės poveikis, energijos keitiklis.	SPEKTRAS, 205 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 41–43 p., 17–25 užd.	Apibūdina elektros srovės magnetinį, šiluminį, cheminį poveikį bei pateikia pavyzdžių. Paaiškina, kas yra elektromagnetas, palygina jį su nuolatiniu magnetu. Pateikia elektros energijos keitiklių pavyzdžių.
4. Atsargiai – elektros srovė!	Elektrinė įtampa, voltas, aukštoji įtampa, trumpasis jungimas, saugiklis, perkrova.	SPEKTRAS, 207 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 43–45 p., 26–36 užd.	Apibūdina elektrinę įtampą, žino pagrindinį jos matavimo vienetą. Žino, kokia įtampa vadinama aukštąja. Paaiškina, kada įvyksta trumpasis jungimas. Žino, kokia yra saugiklio paskirtis. Supranta, kada susidaro elektros grandinės perkrova, kodėl ji pavojinga. Moka saugiai elgtis su elektros prietaisais.
5. Nuo pastotės iki elektros lizdo	Elektros pastotė, įžeminimas, įžemiklis, įžeminimo kontaktai.	SPEKTRAS, 209 p., 1–7 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 45–48 p., 37–43 užd.	Paaiškina, kas yra įžeminimas, kaip jis gali apsaugoti žmogų. Skiria ir palygina elektros lizdą ir prietaiso šakutę su įžeminimu ir be įžeminimo.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 211–212 p.

Jolanta Gutauskaitė, Aušra Kynienė, Žana Kovaliūnienė, Petras Lozda, Rimantas Rozga, Edvardas Baleišis