TEMINIS PLANAS VADOVĖLIUI SPEKTRAS 7

 

Jolanta Gutauskaitė, Aušra Kynienė, Žana Kovaliūnienė, Petras Lozda, Rimantas Rozga

BRIEDIS, 2005

 

I skyrius: FIZIKA – GAMTOS MOKSLAS

Siūlomas pamokų skaičius: 4 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Kas yra fizika?

Fizika, gamtos dėsniai, fizikiniai reiškiniai, mechanika, termodinamika, optika, elektromagnetizmas, astronomija, atomo fizika.

SPEKTRAS, 7 p., 2–4 užd.; užduočių sąsiuvinis 1 p., 1, 3 užd.

SPEKTRAS, 7 psl., praktinis darbas.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 1 p., 2 užd.

Skiria ir supranta fizikinius reiškinius. Supranta fizikos tyrimo esmę. Žino ir geba atskirti fizikos tyrimo sritis. Žino pagrindines fizikos šakas.

2. Kaip dirba fizikai?

Mokslinis tyrimo metodas, stebėjimas, hipotezė, eksperimentas, išvados.

SPEKTRAS, 9 p., 2, 4 užd.; užduočių sąsiuvinis 2 p., 5 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 1 p., 4 užd.; 2 p., 6, 7 užd.

Supranta ir geba pritaikyti mokslinį tyrimo metodą, supranta kuo skiriasi fiziko teoretiko ir eksperimentatoriaus darbas.

3. Dydžiai ir matavimo vienetai

Fizikiniai dydžiai, skaitinė vertė, matavimo vienetas, SI sistema, metras, kilogramas, sekundė, padala, paklaida.

SPEKTRAS, 10 p., praktinis darbas, 11 p., 2, 4 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 3 p., 11; 4 p., 14, 17 užd.

Žino pagrindinius masės, ilgio ir laiko matavimo vienetus. Moka pereiti nuo mažesnių prie didesnių matavimo vienetų ir atvirkščiai. Geba savarankiškai atlikti eksperimentą ir nustatyti matavimo tikslumą.

4. Matavimo tikslumas

 

Kūno masės, ilgio ir laiko matavimo paklaidų nustatymas.

Išmatuoti pasirinktų kūnų ilgį ir nurodyti paklaidas.

Matavimo paklaidų nustatymas ir įvertinimas.

 

 

II skyrius: FIZIKINIŲ KŪNŲ SANDARA IR SAVYBĖS

Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Fizikiniai kūnai

Fizikinis kūnas, medžiaga, kietasis kūnas, skystasis kūnas (skystis), dujinis kūnas (dujos).

SPEKTRAS, 15 p., 2, 3 užd., praktinis darbas Nr.1.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 5 p., 1, 3; 6 p., 6, 8 užd.

Paaiškina, kas yra fizikinis kūnas. Žino, kad kiekvienas kūnas turi masę ir užima tam tikrą tūrį. Supranta kuo skiriasi fizikinis kūnas nuo medžiagos. Palygina ir nurodo kietojo, skystojo ir dujinio kūno savybių skirtumus.

2. Medžiagos būsenos kitimas

Medžiagos būsenos, garavimas, kondensacija, virimo temperatūra, lydymosi temperatūra, sublimacija, resublimacija.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 8 p., 13, 14, 15 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 9 p., 16 užd.

Žino, kas yra medžiagos būsena. Skiria kietąją, skystąją ir dujinę medžiagos būseną. Apibūdina garavimo, kondensacijos, lydymosi, kietėjimo, sublimacijos ir resublimacijos procesus. Supranta, kas yra virimo ir lydymosi temperatūra.

3. Medžiagos sandara

Atomas, molekulė, elektronas, protonas, neutronas, dalelinis modelis.

SPEKTRAS, 19 p., 3 užd., praktinis darbas.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 11 p., 21, 22 užd.

Žino, kas yra atomas ir molekulė, kuo jie skiriasi. Paaiškina dalelinio modelio esmę.

4. Molekulių judėjimas

Difuzija, Brauno judesiai.

SPEKTRAS, 20 p., praktinis darbas Nr.1 ir Nr. 2.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 12 p., 24, 26 užd.;

13 p., 27, 29 užd.

Paaiškina, kas yra difuzija. Žino, kokia šio reiškinio priežastis. Apibūdina Brauno judesius. Supranta, kaip kinta medžiagos dalelių judėjimo greitis kylant temperatūrai.

5. Molekulių sąveikos jėgos

Traukos jėga, stūmos jėga.

SPEKTRAS, 24 p., praktinis darbas Nr.1 arba Nr.2.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 13 p., 31, 32 užd.;

14 p., 34, 36 užd.

Žino molekulių traukos ir stūmos jėgas. Apibūdina kietosios, skystosios ir dujinės medžiagos būsenos sąveikos jėgas ir dalelių išsidėstymą. Paaiškina, kodėl susiklijuoja kūnai.

Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys

SPEKTRAS, 27–28 p.

 

 

III skyrius: TEMPERATŪRA IR ŠILUMINIS PLĖTIMASIS

Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Temperatūros matavimas

Termometras,

skysčio termometras, medicininis termometras.

SPEKTRAS, 30–31 p., praktinis darbas Nr.1 arba Nr.2, 31 p. 1, 5 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 15 p., 1, 2 užd.

Žino skysčio termometro sandarą, moka išmatuoti juo temperatūrą. Apibūdina skirtingų rūšių termometrus bei žino, kur jie naudojami.

2. Šiluminis skysčių ir dujų plėtimasis

Šiluminis plėtimasis.

SPEKTRAS, 32–33 p., praktinis darbas Nr.1 arba Nr.2, 33 p. 6 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 16 p., 6, 7 užd.

Žino, nuo ko priklauso kūnų šiluminis plėtimasis.

Palygina skysčių ir dujų šiluminį plėtimąsi.

3. Temperatūros skalės

Kritinis taškas, Celsijaus skalė, absoliutinis nulis, absoliutinė temperatūra.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 17 p., 8, 9, 10 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 17 p. 11 užd., 18 p., 13 užd.

Moka paaiškinti Celsijaus termometro sandarą. Palygina Celsijaus ir Kelvino skales. Žino, kaip temperatūrą išreikšti Kelvinais.

4. Ar kietieji kūnai taip pat plečiasi?

Pailgėjimas, bimetalinė plokštelė, bimetalinis termometras.

SPEKTRAS, 39 p., 4, 5 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 19 p., 15, 18;

20 p., 20 užd.

Paaiškina, kodėl šildomi kietieji kūnai plečiasi. Žino, kas yra bimetalinė plokštelė. Supranta, kaip sudarytas bimetalinis termometras.

5. „Nenormalus vanduo“

Vandens anomalija.

SPEKTRAS, 43 p., 1, 7 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 21 p., 24, 25 užd.

Apibūdina, kaip kinta vandens tūris artimoje 0 °C temperatūroje. Supranta, kas yra vandens anomalija, kuo ji svarbi gamtoje.

Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys

SPEKTRAS, 45–46 p.

 

 

IV skyrius: ŠILUMINĖ ENERGIJA

Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Kas yra šiluminė energija?

Šiluma, šiluminė energija, šiluminis judėjimas, džaulis.

SPEKTRAS, 49 p., 2, 4 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 22 p., 3; 23 p., 7, 8 užd.

Paaiškina, kas yra šiluma, šiluminė energija. Supranta, kuo skiriasi temperatūra nuo šiluminės energijos. Apibūdina šiluminį judėjimą ir paaiškina, kaip jis susijęs su temperatūra. Žino energijos matavimo vienetą – džaulį.

2. Šiluminis laidumas

Šiluminis laidumas, šilumos laidininkai, šilumos izoliatoriai, vakuumas, laisvieji elektronai.

SPEKTRAS, 50 p., praktinis darbas Nr.1, 51 p., 4 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 24 p., 11; 25 p., 17 užd.

Supranta, kaip šiluma sklinda iš vieno besiliečiančio kūno į kitą arba kūno viduje. Žino, kas yra šilumos laidininkai ir šilumos izoliatoriai. Palygina šilumos sklidimą įvairiomis medžiagomis. Paaiškina, kodėl metalai šilumą praleidžia geriausiai.

3. Šiluminės energijos pernešimas

Konvekcija, konvekcinės srovės, brizai.

SPEKTRAS, 53 p., 1, 4 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 26 p., 23; 27 p., 24 užd.

Paaiškina šilumos pernešimą vandenyje ir ore. Žino, kodėl susidaro vėjai brizai.

Paaiškina, kaip vyksta oro konvekcija namuose ir kaip cirkuliuoja vanduo šildymo sistemoje.

4. Šiluminis spinduliavimas

Šiluminis spinduliavimas

SPEKTRAS, 54 p., praktinis darbas Nr.1, 55 p., 2 užd.

 

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 28 p., 28, 30 užd.

Paaiškina, kas yra šiluminis spinduliavimas. Supranta, kurie kūnai šilumą sugeria, o kurie – atspindi.

5. Taupykime šiluminę energiją!

Termoizoliacinės medžiagos, stiklo paketas, saulės kolektorius, absorberis.

SPEKTRAS, 57 p., 4 užd.

 

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 29 p., 33; 31 p., 40 užd.

Supranta, kokios savybės būdingos termoizoliacinėms medžiagoms. Žino, kas yra stiklo paketas, kuo jis naudingas. Paaiškina saulės kolektoriaus veikimo principą.

Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys

SPEKTRAS, 59–60 p.

 

 

V skyrius: ŠVIESA

Siūlomas pamokų skaičius: 11 pamokų

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Šviesos šaltiniai

Šviesos šaltiniai, gamtiniai, dirbtiniai šviesos šaltiniai.

SPEKTRAS, 62 p., 1–6 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis, 32p., 1–5 užd.

Žino keletą skirtingų rūšių šviesos šaltinių. Skiria šviesos šaltinius ir apšviestus kūnus. Supranta, kaip šviesa leidžia matyti kūnus, kuo skiriasi tamsūs ir šviesūs kūnai.

2. Kaip sklinda šviesa

Skaidrieji, neskaidrieji ir peršviečiamieji kūnai.

Šviesos spindulys, tiesiaeigis šviesos sklidimas, šviesos greitis.

SPEKTRAS, 64 p., 1–5 užd.; 65 p., praktinis darbas Nr.1 arba Nr. 2.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis, 34 p., 6–13 užd.

Žino skaidriųjų, neskaidriųjų ir peršviečiamųjų kūnų pavyzdžių, gali apibūdinti jų savybes ir palyginti. Pateikia jų panaudojimo pavyzdžių. Pateikia patvirtinančių tiesiaeigį šviesos sklidimą pavyzdžių.

3. Šviesa ir šešėliai

Šešėlis, pusšešėlis.

SPEKTRAS, 66 p., 1–4 užd., praktinis darbas.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis, 36 p., 14–18 užd.

Apibūdina šešėlį, paaiškina, kaip šešėlio dydis priklauso nuo šviesos šaltinio, neskaidraus kūno ir ekrano padėties. Paaiškina pusšešėlio susidarymą, parodo skirtumą tarp mažo ir didelio šviesos šaltinio.

4. Saulės ir Mėnulio šešėliai

Visiškas Saulės užtemimas, dalinis Saulės užtemimas, visiškas Mėnulio užtemimas, dalinis Mėnulio užtemimas, Mėnulio fazės

SPEKTRAS, 69 p., 2, 4, 5 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 37 p., 19;

38 p., 20–22, užd.

Paaiškina, kada galima stebėti visišką, kada dalinį Saulės užtemimą. Žino, kada įvyksta Mėnulio pilnas ir kada dalinis užtemimas. Supranta užtemimų priežastis. Žino Mėnulio fazes ir jų kaitos priežastis.

5. Tamsioji kamera

Tamsioji kamera, atvaizdas, tikrasis atvaizdas, didinimas.

SPEKTRAS, 71 p., 1–4 užd., praktinis darbas.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis, 38 p., 23–26 užd.

Paaiškina tamsiosios kameros konstrukciją, kaip susidaro atvaizdas ir kodėl jis vadinamas tikruoju. Moka skaičiuoti kameros didinimą.

6. Šviesos atspindėjimas

Išsklaidyta šviesa, kritimo kampas, atspindžio kampas, optinis diskas, šviesos atspindžio dėsnis, spindulių apgręžiamumas.

SPEKTRAS,

 73 p., 3–6 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 40 p., 27–29 užd.

Paaiškina, kada šviesa išsklaidoma. Apibūdina šviesos kritimo ir atspindžio kampus. Moka juos išmatuoti. Paaiškina optinio disko paskirtį. Žino šviesos atspindžio dėsnį. Moka pritaikyti spindulių apgręžiamumo savybę.

7. Veidrodinis atvaizdas

Plokščiasis veidrodis, menamasis atvaizdas, veidrodinis atvaizdas, įgaubtieji veidrodžiai, iškilieji veidrodžiai, pagrindinė optinė ašis, veidrodžio židinys, reflektorius.

SPEKTRAS, 75 p., 2, 3 užd., 77 p., praktinis darbas Nr. 2.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 41 p., 31–34 užd.

42 p., 35 užd.

Paaiškina plokščiojo veidrodžio savybes. Žino, kaip susidaro atvaizdas veidrodyje. Paaiškina, kodėl atvaizdas veidrodyje yra menamasis. Žino kreivųjų veidrodžių rūšis. Nubrėžia kreivųjų veidrodžių pagrindinę optinę ašį ir pažymi veidrodžio židinį. Paaiškina reflektoriaus savybes ir jo pritaikymą.

8. Šviesa „lūžta“

Šviesos lūžimas, lūžio kampas.

SPEKTRAS, 79 p., 1, 3 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 42 p., 37; 43 p., 38 užd.

Paaiškina šviesos lūžimo reiškinį. Žino, šviesos lūžimo ypatumus. Supranta, kodėl šviesa lūžta.

9. Lęšiai

Lęšis. Glaudžiamieji ir sklaidomieji lęšiai. Lęšio židinys, židinio nuotolis.

SPEKTRAS, 83 p., praktinis darbas Nr.1 ir Nr. 2.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 44 p., 40–43 užd.;

45 p., 44 užd.

Žino, kas yra lęšis. Skiria glaudžiamuosius ir sklaidomuosius lęšius. Apibūdina lęšio židinio savybes ir moka rasti židinio nuotolį. Paaiškina, kaip susidaro lęšiu gaunamas atvaizdas ir jį apibūdina.

10. Šviesos spalvos

Šviesos spektras, spektro spalva, sudėtinė spalva, ultravioletiniai ir infraraudonieji spinduliai.

SPEKTRAS, 86 p., 1–4 užd., praktinis darbas.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis, 45p., 45–47 užd.

Paaiškina, kas yra šviesos spektras. Nurodo skirtumą tarp atskiros spektro spalvos ir baltos spalvos. Paaiškina, kaip šviesos lūžimas leidžia išskirti spektro spalvas. Pateikia pavyzdžių, kaip kinta sudėtinė šviesa, praeidama atmosferą. Apibūdina ultravioletinius ir infraraudonuosius spindulius, jų registravimo metodus.

11. Spalvotas pasaulis

Pagrindinės spalvos, spalvų sudėtis, papildomos spalvos, spalvų atimtis

SPEKTRAS, vadovėlis 89 p., 1, 2, 3, 4, 5 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis, 46 p., 53, 54, 55, 57 užd.

SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis, 46 p., 48, 49, 50, 51, 52 užd.

Žino, kurios spalvos vadinamos pagrindinėmis ir kaip tai siejasi su žmogaus regos ypatybėmis. Pateikia spalvų sudėties pavyzdžių, analizuoja spalvų sudėtį. Pateikia spalvų atimties pavyzdžių naudojant filtrus ir sugėrimą spalvotais kūnais, analizuoja spalvų atimtį.

Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys

SPEKTRAS, 90–93 p.

 

Jolanta Gutauskaitė, Aušra Kynienė, Žana Kovaliūnienė, Petras Lozda, Rimantas Rozga