TEMINIS PLANAS VADOVĖLIUI SPEKTRAS 7
Jolanta Gutauskaitė, Aušra Kynienė, Žana Kovaliūnienė, Petras Lozda, Rimantas Rozga
I
skyrius: FIZIKA – GAMTOS MOKSLAS Siūlomas
pamokų skaičius: 4 pamokos |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1. Kas yra fizika? |
Fizika, gamtos dėsniai, fizikiniai
reiškiniai, mechanika, termodinamika, optika, elektromagnetizmas,
astronomija, atomo fizika. |
SPEKTRAS, 7 p., 2–4 užd.;
užduočių sąsiuvinis 1 p., 1, 3 užd. |
SPEKTRAS, 7 psl., praktinis darbas. SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
1 p., 2 užd. |
Skiria ir supranta fizikinius reiškinius.
Supranta fizikos tyrimo esmę. Žino ir geba atskirti fizikos tyrimo
sritis. Žino pagrindines fizikos šakas. |
2. Kaip dirba fizikai? |
Mokslinis tyrimo metodas, stebėjimas,
hipotezė, eksperimentas, išvados. |
SPEKTRAS, 9 p., 2, 4 užd.;
užduočių sąsiuvinis 2 p., 5 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
1 p., 4 užd.; 2 p., 6, 7 užd. |
Supranta ir geba pritaikyti mokslinį tyrimo
metodą, supranta kuo skiriasi fiziko teoretiko ir eksperimentatoriaus
darbas. |
3. Dydžiai ir matavimo vienetai |
Fizikiniai dydžiai, skaitinė vertė,
matavimo vienetas, SI sistema, metras, kilogramas, sekundė, padala,
paklaida. |
SPEKTRAS, 10 p., praktinis darbas,
11 p., 2, 4 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
3 p., 11; 4 p., 14, 17 užd. |
Žino pagrindinius masės, ilgio ir laiko
matavimo vienetus. Moka pereiti nuo mažesnių prie didesnių matavimo
vienetų ir atvirkščiai. Geba savarankiškai atlikti
eksperimentą ir nustatyti matavimo tikslumą. |
4. Matavimo tikslumas |
|
Kūno masės, ilgio ir laiko matavimo
paklaidų nustatymas. |
Išmatuoti pasirinktų kūnų
ilgį ir nurodyti paklaidas. |
Matavimo paklaidų nustatymas ir
įvertinimas. |
II skyrius: FIZIKINIŲ KŪNŲ SANDARA IR SAVYBĖSSiūlomas
pamokų skaičius: 5 pamokos |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1. Fizikiniai kūnai |
Fizikinis kūnas, medžiaga, kietasis
kūnas, skystasis kūnas (skystis), dujinis kūnas (dujos). |
SPEKTRAS, 15 p., 2, 3 užd., praktinis
darbas Nr.1. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
5 p., 1, 3; 6 p., 6, 8 užd. |
Paaiškina, kas yra fizikinis kūnas. Žino,
kad kiekvienas kūnas turi masę ir užima tam tikrą
tūrį. Supranta kuo skiriasi fizikinis kūnas nuo medžiagos.
Palygina ir nurodo kietojo, skystojo ir dujinio kūno savybių
skirtumus. |
2. Medžiagos būsenos kitimas |
Medžiagos būsenos, garavimas, kondensacija,
virimo temperatūra, lydymosi temperatūra, sublimacija,
resublimacija. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
8 p., 13, 14, 15 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
9 p., 16 užd. |
Žino, kas yra medžiagos būsena. Skiria
kietąją, skystąją ir dujinę medžiagos
būseną. Apibūdina garavimo, kondensacijos, lydymosi,
kietėjimo, sublimacijos ir resublimacijos procesus. Supranta, kas yra
virimo ir lydymosi temperatūra. |
3. Medžiagos sandara |
Atomas, molekulė, elektronas, protonas,
neutronas, dalelinis modelis. |
SPEKTRAS, 19 p., 3 užd., praktinis
darbas. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
11 p., 21, 22 užd. |
Žino, kas yra atomas ir molekulė, kuo jie
skiriasi. Paaiškina dalelinio modelio esmę. |
4. Molekulių judėjimas |
Difuzija, Brauno judesiai. |
SPEKTRAS, 20 p., praktinis darbas Nr.1 ir
Nr. 2. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
12 p., 24, 26 užd.; 13 p., 27, 29 užd. |
Paaiškina, kas yra difuzija. Žino, kokia šio
reiškinio priežastis. Apibūdina Brauno judesius. Supranta, kaip kinta
medžiagos dalelių judėjimo greitis kylant temperatūrai. |
5. Molekulių sąveikos jėgos |
Traukos jėga, stūmos jėga. |
SPEKTRAS, 24 p., praktinis darbas Nr.1 arba
Nr.2. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
13 p., 31, 32 užd.; 14 p., 34, 36 užd. |
Žino molekulių traukos ir stūmos
jėgas. Apibūdina kietosios, skystosios ir dujinės medžiagos
būsenos sąveikos jėgas ir dalelių išsidėstymą.
Paaiškina, kodėl susiklijuoja kūnai. |
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys |
SPEKTRAS, 27–28 p. |
III
skyrius: TEMPERATŪRA IR ŠILUMINIS PLĖTIMASIS Siūlomas
pamokų skaičius: 5 pamokos |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Temperatūros matavimas |
Termometras, skysčio termometras, medicininis
termometras. |
SPEKTRAS, 30–31 p., praktinis darbas Nr.1
arba Nr.2, 31 p. 1, 5 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
15 p., 1, 2 užd. |
Žino skysčio termometro sandarą, moka
išmatuoti juo temperatūrą. Apibūdina skirtingų
rūšių termometrus bei žino, kur jie naudojami. |
2.
Šiluminis skysčių ir dujų plėtimasis |
Šiluminis plėtimasis. |
SPEKTRAS, 32–33 p., praktinis darbas Nr.1
arba Nr.2, 33 p. 6 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
16 p., 6, 7 užd. |
Žino, nuo ko priklauso kūnų šiluminis
plėtimasis. Palygina skysčių ir dujų
šiluminį plėtimąsi. |
3.
Temperatūros skalės |
Kritinis taškas, Celsijaus skalė,
absoliutinis nulis, absoliutinė temperatūra. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
17 p., 8, 9, 10 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
17 p. 11 užd., 18 p., 13 užd. |
Moka paaiškinti Celsijaus termometro
sandarą. Palygina Celsijaus ir Kelvino skales. Žino, kaip
temperatūrą išreikšti Kelvinais. |
4. Ar kietieji kūnai taip pat plečiasi? |
Pailgėjimas, bimetalinė plokštelė,
bimetalinis termometras. |
SPEKTRAS, 39 p., 4, 5 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
19 p., 15, 18; 20 p., 20 užd. |
Paaiškina, kodėl šildomi kietieji kūnai
plečiasi. Žino, kas yra bimetalinė plokštelė. Supranta, kaip
sudarytas bimetalinis termometras. |
5. „Nenormalus vanduo“ |
Vandens anomalija. |
SPEKTRAS, 43 p., 1, 7 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
21 p., 24, 25 užd. |
Apibūdina, kaip kinta vandens tūris
artimoje 0 °C temperatūroje. Supranta, kas yra vandens anomalija, kuo ji
svarbi gamtoje. |
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys |
SPEKTRAS, 45–46 p. |
IV
skyrius: ŠILUMINĖ ENERGIJA Siūlomas
pamokų skaičius: 5 pamokos |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1. Kas yra šiluminė energija? |
Šiluma, šiluminė energija, šiluminis
judėjimas, džaulis. |
SPEKTRAS, 49 p., 2, 4 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
22 p., 3; 23 p., 7, 8 užd. |
Paaiškina, kas yra šiluma, šiluminė energija.
Supranta, kuo skiriasi temperatūra nuo šiluminės energijos.
Apibūdina šiluminį judėjimą ir paaiškina, kaip jis
susijęs su temperatūra. Žino energijos matavimo vienetą –
džaulį. |
2. Šiluminis laidumas |
Šiluminis laidumas, šilumos laidininkai, šilumos izoliatoriai,
vakuumas, laisvieji elektronai. |
SPEKTRAS, 50 p., praktinis darbas Nr.1,
51 p., 4 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
24 p., 11; 25 p., 17 užd. |
Supranta, kaip šiluma sklinda iš vieno
besiliečiančio kūno į kitą arba kūno viduje.
Žino, kas yra šilumos laidininkai ir šilumos izoliatoriai. Palygina šilumos
sklidimą įvairiomis medžiagomis. Paaiškina, kodėl metalai
šilumą praleidžia geriausiai. |
3. Šiluminės energijos pernešimas |
Konvekcija, konvekcinės srovės, brizai. |
SPEKTRAS, 53 p., 1, 4 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
26 p., 23; 27 p., 24 užd. |
Paaiškina šilumos pernešimą vandenyje ir
ore. Žino, kodėl susidaro vėjai brizai. Paaiškina, kaip vyksta oro konvekcija namuose ir
kaip cirkuliuoja vanduo šildymo sistemoje. |
4. Šiluminis spinduliavimas |
Šiluminis spinduliavimas |
SPEKTRAS, 54 p., praktinis darbas Nr.1,
55 p., 2 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
28 p., 28, 30 užd. |
Paaiškina, kas yra šiluminis spinduliavimas.
Supranta, kurie kūnai šilumą sugeria, o kurie – atspindi. |
5. Taupykime šiluminę energiją! |
Termoizoliacinės medžiagos, stiklo paketas,
saulės kolektorius, absorberis. |
SPEKTRAS, 57 p., 4 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
29 p., 33; 31 p., 40 užd. |
Supranta, kokios savybės būdingos
termoizoliacinėms medžiagoms. Žino, kas yra stiklo paketas, kuo jis
naudingas. Paaiškina saulės kolektoriaus veikimo principą. |
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys |
SPEKTRAS, 59–60 p. |
V
skyrius: ŠVIESA Siūlomas
pamokų skaičius: 11 pamokų |
||||
Pamokos tema
|
Sąvokos
|
Praktinė veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Šviesos šaltiniai |
Šviesos
šaltiniai, gamtiniai, dirbtiniai šviesos šaltiniai. |
SPEKTRAS,
62 p., 1–6 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis, 32p., 1–5 užd. |
Žino
keletą skirtingų rūšių šviesos šaltinių. Skiria
šviesos šaltinius ir apšviestus kūnus. Supranta, kaip šviesa leidžia
matyti kūnus, kuo skiriasi tamsūs ir šviesūs kūnai. |
2. Kaip
sklinda šviesa |
Skaidrieji,
neskaidrieji ir peršviečiamieji kūnai. Šviesos
spindulys, tiesiaeigis šviesos sklidimas, šviesos greitis. |
SPEKTRAS,
64 p., 1–5 užd.; 65 p., praktinis darbas Nr.1 arba Nr. 2. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis, 34 p., 6–13 užd. |
Žino
skaidriųjų, neskaidriųjų ir peršviečiamųjų
kūnų pavyzdžių, gali apibūdinti jų savybes ir
palyginti. Pateikia jų panaudojimo pavyzdžių. Pateikia
patvirtinančių tiesiaeigį šviesos sklidimą
pavyzdžių. |
3.
Šviesa ir šešėliai |
Šešėlis,
pusšešėlis. |
SPEKTRAS,
66 p., 1–4 užd., praktinis darbas. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis, 36 p., 14–18 užd. |
Apibūdina
šešėlį, paaiškina, kaip šešėlio dydis priklauso nuo šviesos
šaltinio, neskaidraus kūno ir ekrano padėties. Paaiškina
pusšešėlio susidarymą, parodo skirtumą tarp mažo ir didelio
šviesos šaltinio. |
4. Saulės ir Mėnulio šešėliai |
Visiškas Saulės užtemimas, dalinis
Saulės užtemimas, visiškas Mėnulio užtemimas, dalinis Mėnulio
užtemimas, Mėnulio fazės |
SPEKTRAS, 69 p., 2, 4, 5 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
37 p., 19; 38 p., 20–22, užd. |
Paaiškina, kada galima stebėti visišką,
kada dalinį Saulės užtemimą. Žino, kada įvyksta
Mėnulio pilnas ir kada dalinis užtemimas. Supranta užtemimų priežastis.
Žino Mėnulio fazes ir jų kaitos priežastis. |
5.
Tamsioji kamera |
Tamsioji
kamera, atvaizdas, tikrasis atvaizdas, didinimas. |
SPEKTRAS,
71 p., 1–4 užd., praktinis darbas. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis, 38 p., 23–26 užd. |
Paaiškina
tamsiosios kameros konstrukciją, kaip susidaro atvaizdas ir kodėl
jis vadinamas tikruoju. Moka skaičiuoti kameros didinimą. |
6. Šviesos atspindėjimas |
Išsklaidyta šviesa, kritimo kampas, atspindžio
kampas, optinis diskas, šviesos atspindžio dėsnis, spindulių
apgręžiamumas. |
SPEKTRAS, 73 p., 3–6 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
40 p., 27–29 užd. |
Paaiškina, kada šviesa išsklaidoma.
Apibūdina šviesos kritimo ir atspindžio kampus. Moka juos išmatuoti.
Paaiškina optinio disko paskirtį. Žino šviesos atspindžio
dėsnį. Moka pritaikyti spindulių apgręžiamumo
savybę. |
7. Veidrodinis atvaizdas |
Plokščiasis veidrodis, menamasis atvaizdas,
veidrodinis atvaizdas, įgaubtieji veidrodžiai, iškilieji veidrodžiai,
pagrindinė optinė ašis, veidrodžio židinys, reflektorius. |
SPEKTRAS, 75 p., 2, 3 užd., 77 p.,
praktinis darbas Nr. 2. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
41 p., 31–34 užd. 42 p., 35 užd. |
Paaiškina plokščiojo veidrodžio savybes.
Žino, kaip susidaro atvaizdas veidrodyje. Paaiškina, kodėl atvaizdas
veidrodyje yra menamasis. Žino kreivųjų veidrodžių rūšis.
Nubrėžia kreivųjų veidrodžių pagrindinę optinę
ašį ir pažymi veidrodžio židinį. Paaiškina reflektoriaus savybes ir
jo pritaikymą. |
8. Šviesa „lūžta“ |
Šviesos lūžimas, lūžio kampas. |
SPEKTRAS, 79 p., 1, 3 užd. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
42 p., 37; 43 p., 38 užd. |
Paaiškina šviesos lūžimo reiškinį.
Žino, šviesos lūžimo ypatumus. Supranta, kodėl šviesa lūžta. |
9. Lęšiai |
Lęšis. Glaudžiamieji ir sklaidomieji
lęšiai. Lęšio židinys, židinio nuotolis. |
SPEKTRAS, 83 p., praktinis darbas Nr.1 ir
Nr. 2. |
SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis
44 p., 40–43 užd.; 45 p., 44 užd. |
Žino, kas yra lęšis. Skiria glaudžiamuosius
ir sklaidomuosius lęšius. Apibūdina lęšio židinio savybes ir
moka rasti židinio nuotolį. Paaiškina, kaip susidaro lęšiu gaunamas
atvaizdas ir jį apibūdina. |
10.
Šviesos spalvos |
Šviesos
spektras, spektro spalva, sudėtinė spalva, ultravioletiniai ir
infraraudonieji spinduliai. |
SPEKTRAS,
86 p., 1–4 užd., praktinis darbas. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis, 45p., 45–47 užd. |
Paaiškina,
kas yra šviesos spektras. Nurodo skirtumą tarp atskiros spektro spalvos
ir baltos spalvos. Paaiškina, kaip šviesos lūžimas leidžia išskirti
spektro spalvas. Pateikia pavyzdžių, kaip kinta sudėtinė
šviesa, praeidama atmosferą. Apibūdina ultravioletinius ir
infraraudonuosius spindulius, jų registravimo metodus. |
11.
Spalvotas pasaulis |
Pagrindinės
spalvos, spalvų sudėtis, papildomos spalvos, spalvų atimtis |
SPEKTRAS,
vadovėlis 89 p., 1, 2, 3, 4, 5 užd. SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis, 46 p., 53, 54, 55, 57 užd. |
SPEKTRAS,
užduočių sąsiuvinis, 46 p., 48, 49, 50, 51, 52 užd. |
Žino,
kurios spalvos vadinamos pagrindinėmis ir kaip tai siejasi su žmogaus
regos ypatybėmis. Pateikia spalvų sudėties pavyzdžių,
analizuoja spalvų sudėtį. Pateikia spalvų atimties
pavyzdžių naudojant filtrus ir sugėrimą spalvotais
kūnais, analizuoja spalvų atimtį. |
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys |
SPEKTRAS, 90–93 p. |