TEMINIS PLANAS VADOVĖLIUI
BIOS 7
Edvardas Baleišis,
Vilija Zdanevičienė
BRIEDIS, 2008
1 skyrius: BIOLOGIJOS ĮVADAS Siūlomas pamokų skaičius: 10 pamokų |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Biologija mokslas apie gyvybę |
Biosfera,
biologija, biologai, biologijos šakos, zoologija, botanika, žmogaus
biologija, mikrobiologija, genetika, ekologija, evoliucijos mokslas. |
Vadovėlis,
9 p., 15 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 1 p., 1, 2 užd. |
Nurodo
biosferos ribas. Apibrėžia biologijos sąvoką. Išvardija pagrindines
biologijos šakas. Įvardija kelias su biologijos mokslu susijusias profesijas,
supranta biologijos žinių asmeninę naudą. |
2.
Kaip dirba mokslininkai? |
Gamtos
mokslai, mokslinio tyrimo metodas, technologijos, biotechnologijos. |
Vadovėlis,
11 p., 14 užd., 12, 13 p., metodai
Eksperimentas, Saugus elgesys laboratorijoje. |
Užduočių
sąsiuvinis, 2 p., 3 užd. |
Nuosekliai
išvardija ir paaiškina mokslinio tyrimo etapus. Formuluoja hipotezę. Žino
mokyklinio eksperimento atlikimo metodiką ir saugaus elgesio laboratorijoje
taisykles. Įvardija mokslo pasiekimų naudą. Pateikia technologijų pavyzdžių. |
3.
Gyvybės požymiai |
Gyvybiniai
procesai, judėjimas, mityba, kvėpavimas, šalinimas, jutimas, dauginimasis,
augimas. |
Vadovėlis,
15 p., 16 užd.; užduočių sąsiuvinis, 2 p., 5 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 2 p., 4 užd., 3 p., 6, 7 užd. |
Išvardija
ir trumpai apibūdina gyvybinius procesus. Palygina pasirinktą gyvąjį
organizmą ir negyvąjį objektą. |
4.
Mikroskopas vartai į mikropasaulį |
Iškilieji
lęšiai, mikroskopas, šviesinis mikroskopas, ląstelės, okuliaras, objektyvas,
bendrasis didinimas, mikroskopinis preparatas. |
Vadovėlis,
17 p., 15 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 4 p., 810 užd. |
Nurodo
mokyklinio šviesinio mikroskopo sudedamąsias dalis ir paaiškina jų paskirtį.
Palygina mokyklinį ir XVII a. mikroskopą (A. Levenhuko
arba R. Huko). Apskaičiuoja bendrąjį didinimą. |
5.
Mikroskopinio preparato ruošimas ir mikroskopavimas |
|
Vadovėlis,
18, 19 p., metodai Mikroskopinio preparato ruošimas, Mikroskopavimas,
20 p., laboratorija Mikroskopavimas. |
Užduočių
sąsiuvinis, 5 p., 11, 12 užd. |
Savarankiškai
paruošia laikinąjį mikroskopinį preparatą ir stebi jį pro mikroskopą. Žino
darbo su mikroskopu taisykles ir jų laikosi. |
6.
Ląstelės organizmo statybiniai blokai |
Daugialąsčiai
ir vienaląsčiai organizmai, ląstelės membrana, branduolys, citoplazma,
vakuolė, ląstelės sienelė, celiuliozė, ląstelių sultys, chloroplastai,
chlorofilas. |
Vadovėlis,
23 p., 16 užd.; užduočių sąsiuvinis, 5 p., 13 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 6, 7 p., 1417 užd. |
Išvardija
gyvūninės ir augalinės ląstelės sudėtines dalis ir nurodo jų paskirtį.
Palygina gyvūninę ir augalinę ląstelę. Pateikia augalinių ir gyvūninių
ląstelių rūšių pavyzdžių, nurodo jų paskirtį. Palygina skirtingų ląstelių
dydžius. |
7.
Gyvūninių ir augalinių ląstelių stebėjimas pro mikroskopą |
|
Vadovėlis,
24 p., metodas Mikroskopu tiriamo objekto piešimas ir fotografavimas, 25 p.
laboratorija Gyvūninės ir augalinės ląstelės. |
Laboratorinių
darbų apipavidalinimas. |
Paruošia
burnos gleivinės, kanadinės elodėjos ir svogūno lukšto dengiamojo audinio
mėginius ir stebi juos pro mikroskopą. Atpažįsta pro mokyklinį šviesinį
mikroskopą įžiūrimas gyvūninės ir augalinės ląstelės dalis. Piešia ir
fotografuoja pro mikroskopą matomą vaizdą, apipavidalina darbą. |
8.
Nuo ląstelės iki organizmo |
Audiniai,
organai, organų sistema. |
Vadovėlis,
28 p., 18 užd.; užduočių sąsiuvinis, 7 p., 18 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 7, 8 p., 1922 užd. |
Apibrėžia
audinio, organo ir organų sistemos sąvokas. Pateikia kelis žmogaus audinių,
organų ir organų sistemų pavyzdžius, nurodo jų paskirtį. Išvardija augalo
organus. Nurodo kelis augalo audinius ir jų paskirtį. |
9. Į
ląsteles ir iš jų difuzija. |
Molekulės,
difuzija, puslaidė membrana. |
Vadovėlis,
31 p., 16 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 9 p., 2325 užd. |
Apibrėžia
difuziją, aiškina šio reiškinio priežastis. Pateikia difuzijos pavyzdžių iš
artimiausios aplinkos. Paaiškina puslaidės membranos sąvoką. Nurodo, kur
žmogaus organizme vyksta difuzija ir paaiškina jos svarbą. |
10. Į
ląsteles ir iš jų osmosas. |
Osmosas. |
Vadovėlis,
34 p., 16 užd., 35 p. laboratorija Osmosas. |
Laboratorinių
darbų išvadų formulavimas; užduočių sąsiuvinis, 10, 11 p., 2629 užd. |
Apibrėžia
osmosą. Naudoja dializės maišelio modelį vandens skverbimuisi į ląstelę paaiškinti.
Nurodo skirtingos koncentracijos tirpalų poveikį gyvūninėms ir augalinėms
ląstelėms. |
Skyriaus
apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis,
3638 p. |
2 skyrius: GYVYBĖS ĮVAIROVĖ Siūlomas pamokų skaičius: 12 pamokų |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Organizmų klasifikavimas |
Karlas
fon Linėjus, klasifikavimas, klasifikavimo lygmenys, karalystė, tipas,
gentis, rūšis, bendriniai ir moksliniai pavadinimai. |
Vadovėlis,
42 p., 14, 6 užd.; užduočių sąsiuvinis, 12 p., 13
užd. |
Vadovėlis,
42 p., 5 užd.; užduočių sąsiuvinis, 13, 14 p., 46 užd. |
Paaiškina
gyvųjų organizmų klasifikavimo naudą, nurodo bendriausius klasifikavimo principus. Žino smulkiausią
ir stambiausią organizmų klasifikavimo lygmenį (rūšį ir karalystę). Nurodo,
kaip sudaromas mokslinis organizmo pavadinimas. Paaiškina, kodėl patogiau
vartoti mokslinius organizmų pavadinimus. |
2.
Kaip atpažinti organizmą? |
Atpažinimo
raktas. |
Vadovėlis,
44 p., 15 užd., 45, 46 p., metodai Naudojimasis
atpažinimo raktu, Atpažinimo rakto sudarymas. |
Vadovėlis,
44 p., 6 užd., 47 p., laboratorija Lapuočių medžių
atpažinimas iš lapų; užduočių sąsiuvinis, 15 p., 7 užd. |
Naudoja
atpažinimo raktą organizmams atpažinti. Sudaro paprastą atpažinimo raktą. |
3.
Penkios gyvosios gamtos karalystės |
Moneros, protistai, grybai, augalai, gyvūnai. |
Vadovėlis,
49 p., 14 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 15, 16 p., 8, 9 užd. |
Apibūdina
pasirinktą gyvosios gamtos karalystę. Įvardija esminius karalysčių skirtumus.
Pateikia po kelis prie skirtingų karalysčių priskiriamų organizmų pavyzdžius.
|
4.
Bakterijos |
Kokai,
bacilos, vibrionai, spirilės, žiuželiai, melsvabakterės. |
Vadovėlis,
52 p., 15 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 17 p., 1012 užd. |
Nurodo
svarbiausius bakterijų požymius. Apibūdina bakterijų mitybą. Bakterijas
suskirsto į rūšis pagal formą. Nusako bakterijų naudą ir žalą. |
5.
Protistai |
Pirmuonys,
dumbliai, žaliadumbliai, rudadumbliai, raudondumbliai, pseudopodijos, kolonijiniai organizmai,
gniužulas. |
Vadovėlis,
55 p., 19 užd., 56 p. metodas Šieno mirkinio
gaminimas ir stebėjimas, 57 p., laboratorija Vienaląsčiai organizmai (13
darbai atliekami išlaikius šieno mirkinį nurodytą laiką). |
Užduočių
sąsiuvinis, 18, 19 p., 1317 užd. |
Nurodo
svarbiausius protistų požymius. Skiria pirmuonis nuo vienaląsčių dumblių.
Paaiškina kolonijinio organizmo sąvoką. Pateikia pirmuonių ir dumblių
pavyzdžių. Nusako protistų naudą ir žalą. |
6.
Grybai |
Chitinas,
vaisiakūnis, hifai, grybiena, sporos, mikorizė, kerpės. |
Vadovėlis,
60 p., 19 užd., 61 p., laboratorija Grybai. |
Užduočių
sąsiuvinis, 1921 p., 1822 užd. |
Nurodo
svarbiausius grybų požymius. Analizuoja kepurėtojo grybo sandarą. Nurodo,
kaip maitinasi grybai. Paaiškina mikorizę. Nusako grybų naudą ir žalą. Geba
atskirti dažniausiai randamus valgomuosius grybus nuo nuodingųjų. |
7.
Augalai I |
Samanos,
sporiniai induočiai, sėkliniai augalai, rizoidai, sporų dėžutės ir varputės, sorai,
šakniastiebis. |
Vadovėlis,
65 p., 17 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 2122 p., 2324 užd. |
Nurodo
svarbiausius augalų požymius. Palygina gegužlinio
ir paparčio sandarą. |
8.
Augalai II |
Plikasėkliai
ir gaubtasėkliai augalai, sėklos, kankorėžiai,
visžaliai augalai, vyriškieji ir moteriškieji kankorėžiai, žiediniai augalai,
žiedai, vaisiai. |
Vadovėlis,
67 p., 15 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 2223 p., 2528 užd. |
Nurodo
svarbiausius sėklinių augalų požymius. Supranta plikasėklių ir gaubtasėklių augalų pavadinimus (sieja juos su sėklų
dangalais). Apibendrintai paaiškina plikasėklių augalų dauginimąsi
(paprastosios pušies pavyzdys). Nusako augalų naudą ir žalą. |
9.
Bestuburiai gyvūnai I |
Bestuburiai
ir stuburiniai gyvūnai, pintys, duobagyviai, kirmėlės, moliuskai,
nariuotakojai, čiuptuvai, padas, plokščiosios apvaliosios ir žieduotosios
kirmėlės. |
Vadovėlis,
69 p., 17 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 2324 p., 2932 užd. |
Nurodo
svarbiausius gyvūnų požymius. Bestuburius gyvūnus skiria nuo stuburinių.
Trumpai apibūdina bestuburių grupes: pinčių, duobagyvių ir kirmėlių. Palygina
plokščiąją, apvaliąją ir žieduotąją kirmėlę. |
10.
Bestuburiai gyvūnai II |
Pilvakojai,
dvigeldžiai ir galvakojai moliuskai, kriauklė,
mantija, vėžiagyviai, voragyviai ir vabzdžiai, galvakrūtinė. |
Vadovėlis,
73 p., 14 užd.; užduočių sąsiuvinis, 25 p., 3335 užd., 27 p., 37, 38 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 26 p., 36 užd., 28 p. 39, 40 užd. |
Nurodo svarbiausius
moliuskų ir nariuotakojų požymius. Palygina pilvakojį, dvigeldį
ir galvakojį moliuską. Palygina vėžiagyvį, voragyvį, ir vabzdį. |
11.
Bestuburių gyvūnų stebėjimas |
|
Vadovėlis,
74, 75 p., laboratorija Bestuburiai gyvūnai. |
Laboratorinių
darbų apipavidalinimas. |
Stebi
pasirinktą bestuburį gyvūną ir aprašo stebėjimo rezultatus. Paruošia vabzdžio
preparatą. Žino
darbo su smulkiais gyvūnais taisykles ir jų laikosi. |
12.
Stuburiniai gyvūnai |
Žuvys,
varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai, žvynai, pelekai, plunksnos,
sparnai, snapas, kailis, gimda, pieno liaukos, šaltakraujai ir šiltakraujai
gyvūnai. |
Vadovėlis,
77 p., 17 užd., 78, 79 p., metodai Ekskursija į
muziejų ir Minčių žemėlapio sudarymas. |
Užduočių
sąsiuvinis, 29, 30 p., 41, 42 užd.; siūloma
ekskursija į T. Ivanausko zoologijos muziejų Kaune. |
Nurodo
svarbiausius žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių požymius,
priskiria šių grupių gyvūnus prie šaltakraujų arba šiltakraujų. Aktyviai
dalyvauja rengiant ekskursiją į muziejų. Savarankiškai ieško ir randa
informacijos, moka ją apibendrinti ir pateikti. Sudaro minčių žemėlapį. |
Skyriaus
apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis,
8082 p. |
3 skyrius: MITYBA IR VIRŠKINIMAS Siūlomas pamokų skaičius: 9 pamokos |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Maiste yra gyvybiškai svarbių medžiagų |
Angliavandeniai,
riebalai, baltymai, maisto medžiagos, maistinė vertė, vitaminai, mineralinės
ir skaidulinės medžiagos, skorbutas, rachitas, mažakraujystė. |
Vadovėlis,
85 p., 15 užd., 86 p. laboratorija Maisto
medžiagų nustatymas. |
Užduočių
sąsiuvinis, 31 p., 13 užd. |
Angliavandenius,
riebalus ir baltymus įvardija kaip maisto medžiagas ir nurodo jų naudojimą
žmogaus organizme. Nusako vitaminų, vandens, mineralinių ir skaidulinių
medžiagų reikšmę organizmui. Pasirinktuose produktuose nustato maisto
medžiagas. |
2.
Kaip sveikai maitintis? |
Subalansuota
mityba, nutukimas, dieta, anoreksija, vegetarai. |
Vadovėlis,
90 p., 17 užd., 91 p. metodas Maisto produktų
etikečių tyrimas. |
Vadovėlis,
90 p., 8 užd.; užduočių sąsiuvinis, 3235 p., 46 užd. |
Paaiškina
subalansuotos mitybos sąvoką. Analizuoja sveikos mitybos ratą. Suvokia
mitybos režimo svarbą. Nurodo nutukimo priežastis. Analizuoja maisto produktų
etiketes. |
3.
Dantys susmulkina maistą |
Kandžiai,
kapliai, iltiniai ir krūminiai dantys, pieniniai ir nuolatiniai dantys,
dantenos, emalis, dentinas, danties ertmė, cementas, dantų ėduonis. |
Vadovėlis,
93 p., 16 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 35, 36 p., 710 užd. |
Išvardija
dantų rūšis, nurodo jų paskirtį. Analizuoja danties sandarą. Paaiškina, dantų
ėduonies atsiradimą. Nurodo priemones, kurios padeda išvengti ėduonies. |
4.
Virškinimas |
Virškinimas,
virškinimo traktas, seilės, virškinimo fermentai, aminorūgštys,
glicerolis, riebalų rūgštys, įsiurbimas, išmatos,
išeinamoji anga. |
Vadovėlis,
97 p., 16 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 37, 38 p., 1114 užd. |
Suvokia
maisto virškinimą, kaip didelių molekulių skilimą į mažas. Žino į kokias
molekules virškinimo trakte skyla maisto medžiagos. Paaiškina virškinimo
fermentų paskirtį. Virškinimo trakto piešinyje parodo, kur vyksta
virškinimas, įsiurbimas ir nesuvirškinto maisto šalinimas. |
5.
Maisto kelias virškinimo traktu |
Seilių
liaukos, antgerklis, stemplė, skrandis, kepenys, kasa, plonoji ir storoji žarna,
plonosios žarnos gaureliai. |
Vadovėlis,
99 p., 17 užd., 100 p., laboratorija
Virškinimas. |
Užduočių
sąsiuvinis, 3840 p., 1518 užd. |
Žino
svarbiausius žmogaus virškinimo sistemos organus. Paaiškina maisto rijimą ir
slinkimą stemple. Išvardija virškinimo sulčių išskiriančius organus ir
liaukas. Nurodo, kokios medžiagos skverbiasi į plonosios žarnos gaurelius. |
6.
Kitų organizmų mityba |
Virškinamoji
vakuolė, viduląstelinis virškinimas, virškinimo
ertmė, ryklė, gurklys, kloaka. |
Vadovėlis,
103 p., 16 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 4041 p., 1922 užd. |
Amebos
pavyzdžiu paaiškina viduląstelinį viršinimą. Analizuoja maisto virškinimą paprastoje
virškinimo sistemoje (hidros, planarijos). Palygina
paprastas ir sudėtingesnes virškinimo sistemas (slieko, žiogo). Įvardija
paukščio virškinimo sistemos ypatumus. |
7.
Plačiau apie žinduolių mitybą. |
Mėsėdžiai,
augalėdžiai, visaėdžiai žinduoliai, didysis prieskrandis, atrajotojai. |
Vadovėlis,
105 p., 16 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 4143 p., 2326 užd. |
Nurodo
mėsėdžio žinduolio (šuns arba vilko) ir augalėdžio žinduolio (karvės)
virškinimo sistemos ypatumus. Palygina mėsėdžio, visaėdžio ir augalėdžio
žarnyno ilgį. |
8.
Mitybos būdai |
Planktonas,
filtravimas, sifonai, radulė, išorinis virškinimas,
nuodų liaukos, nuodingieji dantys, dilgiosios ląstelės. |
Vadovėlis,
108 p., 16 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 43, 44 p., 2730 užd. |
Paaiškina
bedantės mitybą filtravimo būdu. Nurodo, kaip gyvūnai prisitaikę misti kietu
ir skystu maistu. Voro pavyzdžiu paaiškina išorinį virškinimą. Nusako nuodų
liaukų reikšmę gyvatei ir dilgiųjų ląstelių hidrai. |
9.
Parazitai ir skaidytojai |
Parazitai,
skaidytojai, šeimininkas, išoriniai ir vidiniai parazitai, toksinai,
salmoneliozė. |
Vadovėlis,
111 p., 16 užd., 113 p., metodas Informacinio
plakato ruošimas. |
Vadovėlis,
111 p., 7 užd.; užduočių sąsiuvinis, 45, 46 p.,
3135 užd. |
Paaiškina
parazito ir skaidytojo sąvokas. Skirsto parazitus į vidinius ir išorinius.
Pateikia pavyzdžių, kaip parazitai prisitaikę parazituoti šeimininko
organizme. Apibūdina skaidytojų mitybą. Apibrėžia skaidytojų reikšmę.
Pateikia skaidytojų daromos žalos pavyzdžių. Paaiškina, kaip galima išvengti
užsikrėtimo salmonelioze. Parengia informacinį plakatą apie pasirinktą
parazitą. |
Skyriaus
apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis,
114116 p. |
4 skyrius: KVĖPAVIMAS, KRAUJOTAKA IR ŠALINIMAS Siūlomas pamokų skaičius: 10 pamokų |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Kvėpavimas |
Kvėpavimas,
viduląstelinis kvėpavimas, kvėpavimo reakcijos,
mitochondrijos. |
Vadovėlis,
127 p., 18 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 1, 2 p., 14 užd. |
Skiria viduląstelinį kvėpavimą nuo kvėpavimo judesių (įkvėpimo
ir iškvėpimo). Išvardija kvėpavimo reakcijų žaliavas ir produktus. Užrašo
žodinę kvėpavimo reakcijų lygtį. Aiškina, kur organizmas naudoja per
kvėpavimo reakcijas išsiskyrusią energiją. |
2.
Kvėpavimo sistema |
Nosies
ertmė, trachėja, bronchai, plaučiai, alveolės, dujų apykaita, kvėpuojamasis
paviršius, tarpšonkauliniai raumenys, diafragma. |
Vadovėlis,
129 p., 16 užd., 131 p., metodas Skritulinės
diagramos braižymas, 132 p., laboratorija Kvėpavimas. |
Vadovėlis,
130 p., metodas Modeliai biologijos pamokose, užduočių
sąsiuvinis, 2, 3 p., 59 užd. |
Žino
žmogaus kvėpavimo sistemos organus. Aiškina dujų apykaitą alveolėje. Lygina įkvėpto
ir iškvėpto oro sudėtį. Braižo oro sudėties skritulines diagramas. Paaiškina
kvėpavimo judesius. Pasigamina modelių, kurie padeda geriau suprasti
kvėpavimo sistemos darbą. |
3.
Dujų apykaita kituose organizmuose |
Žiaunos,
trachėjos, kvėptukai. |
Vadovėlis,
135 p., 17 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis 4, 5 p., 1014 užd. |
Palygina
dujų apykaitą amebos, slieko, žuvies, vynuoginės sraigės ir žiogo
organizmuose. |
4.
Širdis gyvoji pompa |
Širdis,
prieširdis, skilvelis, venos, arterijos, širdies vožtuvai. |
Vadovėlis,
137 p., 16 užd., 138 p., metodas Pulso
matavimas. |
Užduočių
sąsiuvinis 6 p., 15, 16 užd. |
Nurodo
širdies paskirtį. Apibendrintai nupasakoja širdies sandarą ir paaiškina
širdies darbą. Išmatuoja pulsą. |
5.
Kraujotaka |
Arterijos,
kapiliarai, venos, kraujospūdis. |
Vadovėlis,
141 p., 17 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis 6, 7 p., 1719 užd. |
Apibūdina
kraujagyslių rūšis, nurodo skirtumus.
Paaiškina, kaip žmogaus organizme teka kraujas. |
6.
Kraujo sudėtis ir savybės |
Kraujo
plazma, raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai), baltieji kraujo kūneliai
(leukocitai), kraujo plokštelės, hemoblobinas,
krešulys, audinių skystis. |
Vadovėlis,
143 p., 17 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis 8 p., 2023 užd. |
Nurodo
kraujo sudedamąsias dalis ir jų paskirtį. Aiškina medžiagų apykaitą tarp
kraujo ir ląstelių. |
7.
Organizmo atsakas į fizinį krūvį |
Fizinis
krūvis, prakaitavimas, šilumos išspinduliavimas. |
Vadovėlis,
146 p., 16 užd., 147 p., laboratorija Kaip tavo
organizmas reaguoja į krūvį?. |
Užduočių
sąsiuvinis 9 p., 2426 užd. |
Apibrėžia
fizinio krūvio sąvoką. Nurodo fizinio krūvio poveikį žmogaus organizmui.
Apibūdina apsaugos nuo perkaitimo būdus. Paaiškina reguliaraus fizinio krūvio
naudą. |
8.
Medžiagų pernaša kituose organizmuose |
Atviroji
ir uždaroji kraujotakos sistemos, mažasis ir didysis kraujo apytakos ratai. |
Vadovėlis,
149 p., 16 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis 10, 11 p., 2730 užd. |
Palygina
atvirąją ir uždarąją kraujotakos sistemas. Pateikia tokias sistemas turinčių
gyvūnų pavyzdžių. Analizuoja vieno rato žuvies kraujotakos sistemą ir dviejų
ratų žmogaus kraujotakos sistemą. |
9.
Atliekų šalinimas |
Šlapalas,
inkstai, šlapimas, šlapimtakiai, šlapimo pūslė, šlaplė, nefronai. |
Vadovėlis,
151 p., 16 užd., užduočių sąsiuvinis 12 p., 31, 32
užd. |
Užduočių
sąsiuvinis 12, 13 p., 3336 užd. |
Išvardija
šalinimo organus ir jų šalinamas medžiagas. Apibendrintai paaiškina, kaip iš
žmogaus organizmo šalinamas šlapalas. Žino žmogaus šlapimo šalinimo sistemos
organus. Supranta vandens pusiausvyros palaikymą žmogaus organizme. |
10.
Šalinimas kituose organizmuose |
Nefridijos,
Malpigijaus vamzdeliai, pulsuojančioji vakuolė. |
Vadovėlis,
153 p., 15 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis 14 p., 3739 užd. |
Apibendrintai
nagrinėja slieko ir žiogo šalinimo sistemas. Nurodo, kaip vandens pusiausvyrą
organizme palaiko žuvys ir gėlavandeniai pirmuonys. Papasakoja apie kelis
vandenį prisitaikiusius taupyti sausumos gyvūnus. |
Skyriaus
apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis,
154156 p. |
5 skyrius: ATRAMA IR JUDĖJIMAS Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Įvairūs gyvūnai skirtingi griaučiai |
Hidrostatiniai,
išoriniai ir vidiniai griaučiai, sąnariai, kaulai, kremzlės, ašiniai ir
galūnių griaučiai, kaukolė, stuburas, krūtinės ląsta, galūnės. |
Vadovėlis,
159 p., 17 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis 15, 16 p., 14 užd. |
Apibūdina
ir palygina hidrostatinius, išorinius ir vidinius griaučius. Pateikia
skirtingus griaučius turinčių gyvūnų pavyzdžių. Įvardija pagrindines
stuburinio gyvūno griaučių dalis, nusako jų paskirtį. |
2.
Žmogaus griaučiai |
Kaulų
čiulpai, slanksteliai, kremzliniai diskai, vertikalioji laikysena. |
Vadovėlis,
161 p., 17 užd., 164 p., laboratorija Griaučiai. |
Užduočių
sąsiuvinis 1618 p., 59 užd. |
Apibrėžia
kaulinio ir kremzlinio audinio ypatumus. Apibendrintai žino ilgojo galūnės
kaulo sandarą. Apibūdina žmogaus stuburo ypatumus. Nurodo, kaip žmogaus
griaučiai pritaikyti vertikaliajai laikysenai. |
3.
Sąnariai ir raumenys |
Sąnario
raiščiai, raumenų skaidulos, sausgyslės, dvigalvis ir trigalvis žasto raumuo,
lenkiamieji ir tiesiamieji raumenys, raumenys antagonistai, mimikos raumenys. |
Vadovėlis,
166 p., 16 užd., 167 p., laboratorija Sąnariai ir
raumenys. |
Užduočių
sąsiuvinis 19, 20 p., 1013 užd. |
Apibendrintai
aiškina sąnario sandarą. Žino griaučių raumenų paskirtį ir raumens sandarą.
Nagrinėja dvigalvio ir trigalvio žasto raumens darbą, nurodo, kuris iš jų
lenkiamasis, o kuris tiesiamasis. Aiškina mimikos raumenų reikšmę. |
4.
Judėjimas sausumoje |
Ėjimas,
bėgimas, ėjimas žingine, bėgimas risčia ir šuoliais, ropojimas, šokavimas,
šliaužimas. |
Vadovėlis,
169 p., 1, 37 užd., užduočių sąsiuvinis 20 p., 14,
15 užd. |
Vadovėlis,
169 p., 2 užd., užduočių sąsiuvinis 21, 22 p.,
1619 užd. |
Apibūdina
žmogaus ir arklio judėjimą, atpažįsta judėjimo būdus. Nagrinėja kitus gyvūnų
judėjimo sausumoje būdus: ropojimą, šokavimą, šliaužimą. |
5.
Paukščiai padangių skrajūnai |
Keliamoji
jėga, plasnojamieji raumenys, oro maišai, plasnojamosios, vairuojamosios,
dengiamosios ir pūkinės plunksnos, stiebas, vėtyklės, spaiglys, šakelės,
plasnojamasis skrydis, sklandomasis skrydis. |
Vadovėlis,
172 p., 17 užd., 173 p., laboratorija Paukščio
plunksnos ir skrydis, užduočių sąsiuvinis 22 p., 20 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis 23, 24 p., 2125 užd. |
Apibūdina
paukščio kūno sandarą, nurodo, kaip ji pritaikyta skrydžiui. Išvardija
plunksnų rūšis, nurodo jų paskirtį. Paaiškina plunksnos sandarą ir savybes.
Apibūdina plasnojamąjį ir sklandomąjį skrydį. |
6.
Judėjimas vandenyje |
Nugaros,
pauodegio, uodegos, krūtinės ir pilvo pelekai, plaukiojamoji pūslė,
plaukiojamoji plėvė, reaktyvinis ir ameboidinis
judėjimas. |
Vadovėlis,
175 p., 15 užd., 176 p., laboratorija Judėjimas
vandenyje. |
Užduočių
sąsiuvinis 24, 25 p., 2629 užd. |
Apibūdina
žuvies kūno sandarą, nurodo, kaip ji pritaikyta judėti vandenyje. Paaiškina
varlės, galvakojo moliusko ir vienaląsčių organizmų judėjimą vandenyje. |
Skyriaus
apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis,
178180 p. |
6 skyrius: NERVŲ SISTEMA IR JUTIMAI Siūlomas pamokų skaičius: 10 pamokų |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Jutimo organai ir pojūčiai |
Jutimo
organai, rega, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis, receptoriai, dirgiklis,
nervinis impulsas, galvos smegenys, pojūčiai. |
Vadovėlis,
183 p., 18 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis 26 p., 1, 2 užd. |
Išvardija
žmogaus jutimo organus ir jutimus. Nusako jutimų reikšmę kasdieniame
gyvenime. Paaiškina, kaip susidaro pojūčiai. |
2.
Akis regos organas |
Rainelė,
vyzdys, odena, ragena, lęšiukas, stiklakūnis, gyslainė, tinklainė, ašarų
liauka, antakiai, akies vokas blakstienos, ašarų kanalėliai, regos nervas,
erdvinis matymas, sudėtinės akys. |
Vadovėlis,
183 p., 17 užd., 187 p., laboratorija Akis ir rega,
užduočių sąsiuvinis 27 p., 35 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis 2830 p., 610 užd. |
Apibūdina
akies išorę. Nusako išorinių apsauginių darinių paskirtį. Nagrinėja akies
pjūvio iliustraciją, nurodo pagrindines akies dalis. Paaiškina vaizdo pojūčio
susidarymą, erdvinį matymą. Palygina žmogaus ir pasirinktų gyvūnų regą. |
3.
Projektas Gyvenimas tamsoje |
|
Vadovėlis,
191 p., 19 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis 30 p., 11 užd. |
Suvokia
regos svarbą. Išvardija svarbiausias gyvenimiškas aklųjų ir silpnai
matančiųjų žmonių problemas. Toleruoja žmones su negalia. |
4.
Ausis klausos organas |
Ausų
kaušeliai, klausomoji landa, būgnelis, klausomieji kauleliai, sraigė, klausos
nervas, girdimumo ribos. |
Vadovėlis,
193 p., 16 užd., 194 p., laboratorija Ausi ir
klausa |
Užduočių
sąsiuvinis 30, 31 p., 1214 užd. |
Išvardija
pagrindines žmogaus ausies dalis. Paaiškina garso pojūčio susidarymą, garso
krypties nustatymą. Nurodo žmogaus girdimumo ribas. Palygina žmogaus ir
pasirinktų gyvūnų klausą. |
5.
Projektas Gyvenimas tyloje |
|
Vadovėlis,
197 p., 1, 2, 6 užd. |
Vadovėlis,
197 p., 35 užd. |
Suvokia
klausos svarbą. Išvardija svarbiausias gyvenimiškas kurčiųjų ir silpnai
girdinčiųjų žmonių problemas. Toleruoja žmones su negalia. Geba pasisveikinti
ir susipažinti gestų kalba. |
6.
Odos jutimai |
Antodis,
tikroji oda, skausmo, lytėjimo, šalčio, šilumos ir spaudimo receptoriai. |
Vadovėlis,
199 p., 18 užd., 200 p., laboratorija Odos
jutimai. |
Užduočių
sąsiuvinis 31, 32 p., 15, 16 užd. |
Apibendrintai
žino žmogaus odos sandarą. Išvardija odoje esančius receptorius, žino, kokie
dirgikliai juos veikia. Paaiškina skausmo pojūčio naudą. Palygina žmogaus ir
pasirinktų gyvūnų lytėjimo jutimą. |
7.
Skonio ir kvapo jutimas |
Uodžiamoji
sritis, uoslės nervas. |
Vadovėlis,
202 p., 18 užd., 203 p., laboratorija Skonis ir
kvapas. |
Užduočių
sąsiuvinis 32, 33 p., 18, 19 užd. |
Paaiškina
skonio ir kvapo pojūčių susidarymą. Nurodo skonio ir kvapo jutimų reikšmę.
Palygina žmogaus ir pasirinktų gyvūnų skonio bei uoslės jutimus. |
8.
Nervų sistema |
Galvos
ir nugaros smegenys, centrinė nervų sistema, nervai, nerviniai mazgai,
nervinė grandinėlė. |
Vadovėlis,
205 p., 16 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis 33, 34 p., 2022 užd. |
Paaiškina
nervų sistemos paskirtį. Išvardija ir iliustracijose atpažįsta svarbiausias
žmogaus nervų sistemos dalis. Palygina žmogaus ir pasirinktų gyvūnų nervų
sistemas. |
9.
Dirgiklis nervų sistema atsakas |
Refleksas,
nevalingas veiksmas, reflekso lankas, valingas veiksmas, reakcijos laikas. |
Vadovėlis,
207 p., 17 užd., 208 p., laboratorija Reakcijos
laikas. |
Užduočių
sąsiuvinis 34, 35 p., 2327 užd. |
Paaiškina
reflekso sąvoką. Nubraižo paprasto reflekso lanko schemą, įvardija dirgiklį
ir atsaką. Nurodo refleksų reikšmę. Skiria valingą atsaką nuo nevalingo
atsako (reflekso). Nustato reakcijos laiką. |
10.
Bestuburių judėjimo ir jutimų stebėjimas |
|
Vadovėlis,
210, 211 p., laboratorija Bestuburių judėjimas ir jutimai. |
|
Paruošia
bandymams reikalingas priemones. Stebi bestuburių judėjimą, lygina jutimus.
Apibendrina bandymų rezultatus. |
Skyriaus
apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis,
212214 p. |
7 skyrius: AUGALO ORGANIZMAS Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Žiedinio augalo sandara |
Šaknys,
stiebas, lapai, ūglis, lapalakštis, lapkotis, lapo gyslos, paprastieji ir
sudėtiniai lapai, žiedai, žiedynai, vaisiai, pumpurai, liemeninė ir kuokštinė
šaknų sistemos. |
Vadovėlis,
217 p., 17 užd., 218 p., metodas Herbariumo
ruošimas. |
Užduočių
sąsiuvinis, 36 p., 13 užd. |
Išvardija
augalo organus, nurodo jų funkcijas. Pateikia skirtingus stiebus, lapus ir
šaknų sistemas turinčių augalų pavyzdžių. Geba paruošti augalų herbarą. |
2.
Augalų mityba |
Sintezė,
fotosintezė, chlorofilas, chloroplastai. |
Vadovėlis,
221 p., 16 užd. 222 p.,
laboratorija Fotosintezė, užduočių sąsiuvinis, 37 p., 5, 6 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 37 p., 4 užd., 38 p., 7 užd. |
Apibūdina
fotosintezę kaip procesą, vykstantį augalų lapų ląstelėse esančiuose
chloroplastuose, kurio metu sukaupiama energija. Atlieka bandymus
fotosintezei stebėti, aprašo jų rezultatus. |
3.
Lapas žalioji gamykla |
Epidermis,
žiotelės, purusis ir statinis lapo sluoksniai, lapų mozaika. |
Vadovėlis,
225 p., 16 užd., 226 p.,
laboratorija Lapo sandara. |
Užduočių
sąsiuvinis, 38, 39 p., 810 užd. |
Paruošia
ir pro mikroskopą stebi augalo lapo skersinio pjūvio mėginį. Atpažįsta jame epidermį,
asimiliacinį audinį ir lapo gyslą. Susieja lapo audinių ypatumus su jų
paskirtimi. |
4.
Kam augalai naudoja gliukozę? |
|
Vadovėlis,
229 p., 16 užd., užduočių sąsiuvinis, 39 p., 11 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 40 p., 1214 užd. |
Apibūdina
kvėpavimą, kaip procesą, vykstantį augalų ląstelėse, kurio metu išlaisvinama
energija. Paaiškina, kaip augalai naudoja gliukozę. Susieja fotosintezę ir
kvėpavimą, kaip energijos sukaupimo ir išlaisvinimo procesus, be kurių
neįmanoma gyvybinė veikla. |
5.
Medžiagų pernaša ir atrama |
Mediena,
karniena, vandens ir rėtiniai indai, indų kūleliai, šakniaplaukiai,
ligninas, ramstinis audinys. |
Vadovėlis,
231 p., 19 užd. 232 p.,
laboratorija Medžiagų pernaša augalo organizme, užduočių sąsiuvinis, 42 p.,
18 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 41 p., 1517 užd., 42 p., 19,
20 užd. |
Aiškindamiesi,
kaip vanduo ir mineralinės medžiagos per šakniaplaukius
patenka į augalą, remiasi žiniomis apie difuziją bei osmosą. Paruošia žolinio
augalo stiebo skersinio pjūvio mikroskopinį mėginį, ir stebi indų kūlelius. Paaiškina
medžiagų pernašą augale. Susieja medienos ląstelių ypatumus su atramine
funkcija. |
6.
Vandens garinimas pro lapus |
Transpiracija,
transpiracijos srovė, žiotelės, varstomosios ląstelės, vytimas. |
Vadovėlis,
235 p., 16 užd. 236 p.,
laboratorija Transpiracija, užduočių sąsiuvinis, 43 p., 22, 23 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 42, 43 p., 21, 24 užd. |
Nurodo
žiotelių paskirtį ir varstymosi priežastis. Paaiškina transpiracijos srovės
susidarymą. Nurodo transpiracijos svarbą. Apibūdina aplinkos veiksnių įtaką
transpiracijos intensyvumui. |
7.
Augalams būtinos mineralinės medžiagos |
Tręšimas,
organinės ir neorganinės trąšos. |
Vadovėlis,
239 p., 17 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 44 p., 2527 užd. |
Nurodo
kelias augalų įsiurbiamas mineralines medžiagas, paaiškina jų svarbą augalo
organizmui. Nurodo mineralinių medžiagų kaupimosi ir išnešimo iš dirvožemio
procesus. Supranta, kodėl tręšiami dirbamieji laukai. Išvardija keletą trąšų,
skirsto jas į organines ir neorganines. |
8.
Projektas Atradimai pavasario pievoje |
|
Organizuojama
viena arba kelios išvykos į gamtą, per kurias mokiniai ieško žydinčių augalų,
juos apibūdina, renka, fotografuoja. |
Rastų
augalų herbaro ruošimas. |
Naudoja
vadovą augalams atpažinti. Aprašo rastus augalus ir paruošia herbarą. Sudaro
atpažinimo raktą. |
Skyriaus
apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis,
242 244 p. |
Edvardas
Baleišis, Vilija Zdanevičienė